„Žmogaus teisių apsauga, tarptautinės teisės normų laikymasis buvo ir yra Lietuvos prioritetas. Lietuva teikė ir teikia neatidėliotiną humanitarinę, medicininę, socialinę ir teisinę pagalbą užsieniečiams, kuriems jos reikia“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Anot ministrės, nuolat palaikomas ryšys su nevyriausybinėmis organizacijomis leido operatyviau ir efektyviau spręsti kylančias užsieniečių apgyvendinimo problemas bei suvaldyti neteisėtos migracijos srautus. Tai byloja ne tik institucijų veiksmai siekiant pagerinti neteisėtų migrantų buvimo Lietuvoje sąlygas, bet ir pastangos tobulinant teisės aktus, įskaitant ir NVO siūlymus.
„Krizės pradžioje Lietuvos institucijos nebuvo pasiruošusios priimti tiek migrantų per tokį trumpą laiką, tačiau didelių pastangų dėka migrantams buvo sukurta reikiama materialinė infrastuktūra ir teisinė bazė, atitinkanti naują realybę. Veiksmai, kurių imtasi tiek valstybės, tiek tarptautiniu lygiu, padėjo pagerinti migrantų buvimo sąlygas ir normalizuoti procesus“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
VRM pažymi, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) yra taikomi aukščiausi žmogaus teisių užtikrinimo reikalavimai, atliekamas pažeidžiamumo vertinimas, teikiama humanitarinė bei socialinė pagalba.
„Lietuvos pasieniečiai, kurių pagrindinė funkcija yra užtikrinti tinkamą valstybės sienos apsaugą, hibridinės atakos metu turėjo vykdyti daugybę su savo veikla nesusijusių logistinių funkcijų. Nuolat siekta ir toliau siekiama gerinti migrantų gyvenimo sąlygas, užsieniečių registracijos centrų infrastruktūrą, užsieniečių maitinimą, tačiau „mainais į tai“ VSAT pareigūnai nuolat provokuojami, atvirai užgauliojami, kaltinami nebūtais dalykais“, – sako VSAT vadas Rustamas Liubajevas.
Nurodoma, kad kiekvienam neteisėtai atvykusiam migrantui Lietuva siūlo oraus savanoriško grįžimo į kilmės šalį galimybes ir šiuo tikslu teikiama vienkartinė finansinė paskata. Maždaug kas ketvirtas neteisėtai atvykęs migrantas pasirinko šią galimybę. Iš viso nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios savo noru į kilmės šalis jau grąžinti maždaug 1 100 užsieniečių.
Šiuo metu penkiuose Lietuvos užsieniečių registracijos centruose gyvena apie 2 600 migrantų. Iš visų pateiktų prieglobsčio prašymų, prieglobstį gavo tik 3–4 proc. užsieniečių. Prieglobstis Lietuvoje suteiktas 130 užsieniečių, jiems pradėtas integracijos procesas.
