„Manome, kad visas potencialas nėra išnaudotas. Dar tikrai yra kur (plėsti priedangų tinklą – ELTA). Gauname tokią informaciją iš susitikimų (su savivaldybėmis – ELTA)“, – Eltai teigė ministrė A. Bilotaitė.
„Kalbėdamiesi su savivaldybių atstovais kalbame apie dar tolimesnę plėtrą, prašome jų asmeniškai sužiūrėti procesą ir sužymėti visus objektus, kurie gali būti įtraukti į priedangų sąrašą. Čia yra bendras darbas ir savivaldos įsitraukimas labai svarbus“, – pažymi A. Bilotaitė.
M. Sinkevičius: svarbu priedangas ne tik atrasti, bet ir tinkamai įrengti
M. Sinkevičius pripažįsta, kad priedangų potencialas savivaldoje egzistuoja, mat, pasak jo, dar nėra įvertintos visos, priedangomis galinčios būti privatiems verslams ar fiziniams asmenims priklausančios patalpos. „Sakyčiau, kad kol kas čia potencialas neišnaudotas. (…) Gal ir mes per mažai pastangų dedame ir iš centrinės valdžios, ir iš vietos, kad įtikintume verslą ir turėtume atsakymus, kada tos priedangos galėtų būti panaudotos. Taigi, taip – verslas ir privatūs subjektai yra neišnaudotas potencialas, bet pastangų, matyt, iš visų pusių trūksta“, – Eltai teigė M. Sinkevičius.
Tačiau, kaip pabrėžia LSA prezidentas, nepakanka vien to, kad priedangos yra. Jas reikia įrengti ir prižiūrėti. Tam, anot M. Sinkevičiaus, reikalingas didesnis finansavimas.
„Reikia suprasti, kad čia nėra tiesiog radimas kažkokios patalpos, pažymėjimas ir darbas baigtas. Jei pažiūrėtume tų visų atrastų ir identifikuotų patalpų būklę ir pritaikymą, vaizdelis tikrai nebus labai džiuginantis, pradedant nuo paprastų dalykų – vandens tiekimas, oro, ventiliacijos dalykai ar neįgaliųjų galimas patekimas, tai turėsime tikrai krūvą neatitikimų“, – sako LSA prezidentas.
„Juk jei jau plečiame priedangų tinklą, negalime patalpų, kurios skirtos daiktams ar bulvėms, staiga pasakyti, kad „jei ką, čia žmonės galės kelias valandas pasislėpti“. Reikia pradėti investuoti į tą dalyką. Jei rimtai žiūrime į grėsmes, tai žiūrėkime ne tik į paieškas, bet ir patalpų pritaikymą“, – teigia M. Sinkevičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad anksčiau ministerija taip pat kalbėjo ir apie tai, kad savivaldybėse galėtų atsirasti ir civilinės saugos specialistai, kurie būtų atsakingi už priedangų priežiūros koordinavimą ir teiktų instrukcijas gyventojams.
„Patalpų turėjimas – vienas iš proceso elementų. Kol kas matome norą atrasti kuo daugiau rūsių ir priedangų statinių, bet norėtųsi, kad būtų rimčiau pasižiūrėta su finansavimu, galbūt ir etatais žmonėms savivaldoje ir kad tai būtų daroma ne dėl statistikos“, – pažymi savivaldybių asociacijos prezidentas.
Šios savaitės pradžioje VRM pranešė, kad šalies savivaldybėse papildomai identifikuoti dar 400 priedangoms tinkami pastatai. Iš viso priedangų, skirtų apsisaugoti karinių grėsmių atveju, šalyje jau – 2 272. Skelbiama, kad prireikus jose galėtų slėptis maždaug 660 tūkst., arba 23 proc. šalies gyventojų. Bendras siektinas rodiklis šalies mastu, anot ministerijos – kad priedangų užtektų 50 proc. gyventojų (miestų savivaldybėse – 60 proc., rajonų – 40 proc.).
Praėjusių metų pavasarį atlikus kolektyvinės apsaugos statinių inventorizaciją, priedangai tinkamų vietų identifikuota apie 1 800. Tuo metu buvo skaičiuojama, kad pavojaus atveju priedangų užtektų maždaug pusei milijono arba 17 proc. šalies gyventojų, rašoma pranešime.
Siekiant didinti gyventojų saugumą, vidaus reikalų ministrės įsakymu savivaldybėms buvo parengtos Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijos.
Pasak A. Bilotaitės, įgyvendinus naują VRM parengtą Civilinės saugo koncepciją, ginkluoto konflikto, ekstremaliųjų situacijų metu kolektyvinės apsaugos statiniuose (KAS) arba priedangose apsisaugoti galėtų iki pusės šalies gyventojų. Socialiai pažeidžiami asmenys būtų evakuojami į iš anksto numatytus KAS ar priedangas.
