Rinkimų vakarą – politikų emocijos: lyginimai su užgesusiu meteoritu, skirtingos nuomonės ir kritika G. Nausėdai

Politikų pasisakymuose buvo visko: ir ambicingų pareiškimų, ir originalių palyginimų, ir prieštaravimų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad jo bendražygių iškeltas kandidatas į prezidentus, veikiausiai, į antrąjį turą nepateks. Tačiau, pasak jo, politinei jėgai patekus į kitos kadencijos valdančiąją koaliciją, Giedrimas Jeglinskas būtų siūlomas į krašto apsaugos ministro poziciją.

„Reikia kalbėti realistiškai, į antrąjį (turą – ELTA), ko gero, nepateksime. Tačiau aš manau, kad Giedrimas nebus meteoritas, kuris į mūsų politikos padangę įskrido, nukrito ir užgeso. Tai bus kaip žvaigždė ateityje ir tikiuosi, kad jis tikrai atras deramą vietą pagal savo žinias, kompetencijas ir gebėjimus“, – sekmadienį žurnalistams rinkiminiame štabe teigė S. Skvernelis.

„Nenorėčiau slapukauti, mes birželio pabaigoje-liepos pradžioje skelbsime galimą savo Vyriausybę ir Giedrimas Jeglinskas, tikiuosi, bus realus kandidatas į krašto apsaugos ministrus“, – pridūrė jis.

Visgi, pasak ekspremjero, jis pats nebūtų geresnis kandidatas į prezidentus už G. Jeglinską. S. Skvernelis kritikavo ir savo kandidato į šalies vadovo postą neiškėlusias politines jėgas.

„Tikrai apgailestauju, kad politinės partijos neturi žmonių, ką siūlyti kandidatais į prezidento poziciją. Tokios kaip socialdemokratai, „valstiečiai“, Liberalų sąjūdis.

Mes nesame vieno žmogaus partija, turime į šią poziciją, manau, geriausią žmogų, kokį galėjome savo bendruomenėje surasti“, – sakė jis.

Tuo tarpu pats G.Jeglinskas kalbėjo priešingai nei S. Skvernelis ir neslėpė vilčių apie antrąjį turą.

„Be abejo, tikiu. Reikia tikėti ir reikia visą laiką eiti link aukščiausių tikslų“, – žurnalistams sekmadienio vakarą rinkimų štabe sakė G. Jeglinskas. „Jau yra pergalė. (...) Kokie bus rezultatai – sunku pasakyti.

Svarbiausia – kokie bus rezultatai. Žinia, kurią pateikiau Lietuvai – saugi Lietuva, kurioje yra saugus kiekvienas, kurioje nelieka nematytų žmonių, kurioje Lietuva yra saugi, (atsigręžusi – ELTA) į Vakarus, kur yra klestinti, demokratiška Lietuva, kurioje gera gyventi. Ar žmonės tuo patikėjo – pamatysime. Padarėme didžiulį darbą“, – teigė kandidatas.

Nors partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Artūras Zuokas prezidento rinkimuose palaiko Igną Vėgėlę, tačiau, anot jo, Gitanas Nausėda taip pat nebūtų „blogiausias variantas“ šalies vadovo poste. Tuo metu palaikantiems premjerę Ingridą Šimonytę buvęs Vilniaus meras „diagnozavo“ Stokholmo sindromą.

„Manau, kad kaip ir prognozavome vyks labai artima, rimta kova tarp Igno Vėgėlės ir Ingridos Šimonytės. Nemanau, kad bus blogiausias variantas, jeigu Gitanas Nausėda bus išrinktas Lietuvos prezidentu antrai kadencijai. Visgi mes norėjome kažkokių pokyčių ar naujovių, o tai galėjo generuoti tik žmogus, kuris nėra tame statuse.

Man visada imponavo I. Vėgėlės drąsa, teisinės žinios, jis turi ir ekonomisto diplomą, tai Lietuvai būtų privalumas“, – atvykęs į I. Vėgėlės rinkiminį štabą žurnalistams kalbėjo A. Zuokas.

„Manau, kad antro turo prireiks, neabejotina, kad dėl antros vietos vyks įnirtinga kova. Man labai keista, kad žmonės balsuoja už Ingridą Šimonytę, laikau, jog tokie žmonės serga Stokholmo sindromu, turi priklausomybę nuo tų, kuris juos skriaudžia. Bet kaip matau, tokių žmonių Lietuvoje nemažai“, – tikino jis.

Socialdemokratas Juozas Olekas mano, jog perrinkimo siekiančiam prezidentui Gitanui Nausėdai kova antrajame rinkimų ture nebus problematiška – nepaisant to, su kuo iš kitų kandidatų reiks susiremti.

„Manau, kad prezidentas Nausėda gali drąsiai su bet kuo iš kitų kandidatų susirungti. Kokia bus Lietuvos žmonių nuomonė – didžiausia tikimybė, kad (su G. Nausėda antrame ture – ELTA) bus ponia Šimonytė arba ponas Vėgėlė. Žemaitijoje – populiarus Žemaitaitis. Bet pamatysime, kaip susiklostys“, – sekmadienį G. Nausėdos rinkimų štabe Eltai sakė J. Olekas.

„Nemanau, kad prezidentui Nausėdai bus problema, jeigu reiks antrojo turo“, – pažymėjo jis.

Paramą G. Nausėdai išreiškę socialdemokratai yra išreiškę viltį, jog G. Nausėda galėtų laimėti antrąją kadenciją šalies vadovo poste. Vertinant pirmuosius rezultatus iš apylinkių, J. Olekas pažymi, jog situacija klostosi palankiai.

„Kol kas – viskas pagal planą. Pamatysime, reikia daug kantrybės laukiant. Manau, nemažai mūsų partiečių nuoširdžiai darbavosi. Panašu, kad yra ir platesnis palaikymas“, – tikino jis.

ELTA primena, kad sekmadienį vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių.

Dėl šalies vadovo posto varžėsi 8 kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę teisininkas Ignas Vėgėlė, gydytojas Eduardas Vaitkus ir eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Sekmadienį užsidarius rinkimų apylinkėms ir pradėjus skaičiuoti balsus, socialdemokratas Robert Duchnevič teigia, kad jo atstovaujama partija su Ignu Vėgėle dirbti negalėtų.

„Nereikia čia būti dideliu ekspertu, kad pamatytume kaip politinėje padangėje Lietuvos atsirado naujas žaidėjas – tai Ignas Vėgėlė. Nes tai prasidėjo ryšium su antivakseriniais judėjimais ir kitokiomis nesąmonėmis. Mes matėme daug naujų organizacijų, kurios siekia sau matomumo, rašė visokiausius raštus į valstybines institucijas ir panašiai, teisininkai ir visi kiti žmonės, save vadinantys ekspertais ir Ignas Vėgėlė buvo tame rate“, – teigė DELFI laidoję apsilankęs Vilniaus rajono meras.

Todėl pasak jo, partija bendro darbo su Ignu Vėgėle neįsivaizduoja.

„Mes svarstome apie santykius po rinkimų su institucijomis ir su kuo galėtume dirbti ir su kuo ne. Aš šiandien sakau, kad su Ignu Vėgėle mes negalėtume dirbti“, – užbaigė jis.

Save išsikėlusiam ir Kremliaus naratyvo skleidimu kaltinamam kandidatui prezidento rinkimuose Eduardui Vaitkui kol kas pirmaujant Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pastarojo kandidato palaikymas parodys, kokia dalis Lietuvos visuomenės tiki prokremlišku naratyvu.

„Turint galvoje, kokios šio politiko pažiūros – atvirai prokremliškas naratyvas, jo rezultatas bus tam tikras temperatūros pamatavimas visuomenėje apie tai, kiek žmonių visgi tą prokremlišką naratyvą perka ar juo tiki“, – TV3 televizijos eteryje sekmadienio vakarą kalbėjo parlamento vadovė.

„Manau, kad vienas iš svarbių dalykų be to, kas išeis į antrą turą, (...) yra tai, kiek balsų renka tokie kandidatai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

E. Vaitkaus rezultatais prezidento rinkimuose stebėjosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Šokas pagal atskirus rajonus, ypatingai pagal Šalčininkų rajoną“, – TV3 televizijoje kalbėjo S. Skvernelis.

Pasak buvusio premjero, pakeisti pastarosios savivaldybės pažiūrų nepadėjo ir retransliuojamos Lenkijos medijos.

„Tai nekeičia informacinio lauko“, – pažymėjo S. Skvernelis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis mano, kad antrajame prezidento rinkimų ture varžysis Ignas Vėgėlė ir Gitanas Nausėda. Vis tik jis negaili kritikos dabartiniam šalies vadovui ir sako, kad prezidentas „dėl sandorių su konservatoriais šiek tiek pakeitė vertybės“.

„Tikėjomės ir tikimės, kad šie rinkimai bus iki pat galo įdomūs. Kausis du kandidatai, kurie gali laimėti antrame ture, tai Ignas Vėgėlė ir mūsų prezidentas Nausėda. Jeigu bus kitaip, į antrą turą pvz. patektų Ingrida Šimonytė, tai antro turo baigtis praktiškai aiški“, – I. Vėgėlės rinkiminiame štabe žurnalistams teigė R. Karbauskis.

„Mes vertybiškai sutampame su Ignu Vėgėle. Aišku turime panašumų ir su G. Nausėda, bet jo paskutinių mėnesių sprendimai labai stebino, tai paskyrimas Kasčiūno, ambasadorių gynimas, po to atsisakymas juos ginti, sandoriai dėl antro turo su konservatoriais jam labai svarbūs yra ir jis savo vertybes šiek tiek pakeitė“, – pažymėjo jis.

Paklaustas, ar matytų galimybę bendradarbiauti su I. Vėgėle ir ateityje, Seimo rinkimų metu, R. Karbauskis tikino, kad į tai turėtų atsakyti pats kandidatas į prezidentus, tačiau tų pačių pažiūrų žmonės „turi vienytis“.

„Reikia jo klausti. Mes matome, kad artėja Seimo rinkimai ir jie bus visai Lietuvai labai svarbūs. Žiūrint į rezultatus matosi, kad konservatoriams jie bus labai sunkūs, o kas juos laimės ir sudarys koaliciją yra labai svarbu“, – sakė LVŽS vadovas.

„Man atrodo vienyti jėgas bet kuriuose rinkimuose yra naudinga, taip ir dabar padarėme atsisakydami savo kandidato rinkimuose, kad apvienyti jėgas. (...) Tų pačių pažiūrų žmonės, kurie susivienija, pasiekia daugiau“, – tikino jis.

Galiausiai R. Karbauskis sakė, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo nepasiseks, nes buvo dėta per mažai pastangų jo sėkmei pasiekti.

„Labai gaila, kad tikriausiai nematysime teigiamo sprendimo dėl referendumo, nes pastangų buvo žymiai per mažai, lyginant su 2019 m. referendumu. (...) Dabar jis žlugo, nes žmonės paprasčiausiai informuoti nebuvo“, – pažymėjo jis.

Antrosios kadencijos poste siekiantį Gitaną Nausėdą parėmusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė neabejoja dabartinio prezidento pergale rinkimuose. Anot jos, iš apylinkių plūstantys balsavimo rezultatai rodo, jog Lietuvos žmonės supranta ir vertina G. Nausėdos darbus.

„Tai, kad prezidentas Nausėda pirmauja, rodo, kad Lietuvos žmonės supranta ir vertina prezidento darbą visą besibaigiančią kadenciją. Nes vadovavimas buvo iš tikrųjų sudėtingu laikotarpiu – pandemija, Rusijos karas prieš Ukrainą. Būtent prezidentas visą laiką parodė lyderystę. Lyderystę dėl saugumo stiprinimo, dėl gynybos stiprinimo, dėl bendradarbiavimo Europos Sąjungos bendrijoje“, – sekmadienio vakarą G. Nausėdos rinkimų štabe žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

„Man, aišku, norėjosi, kad iš pirmo turo būtų tas geras rezultatas. Bet dar ne vakaras – dar laukiame rezultatų“, – pridūrė ji.

Klausiama apie spalį vyksiančius Seimo rinkimus, V. Blinkevičiūtė teigė, jog jos vadovaujami socialdemokratai sėkmės atveju siektų užtikrinti sklandų bendradarbiavimą su antrąją kadenciją pradėjusiu G. Nausėda.

„Rudenį bus rinkimai į Seimą. Mes, socialdemokratai, iš tikrųjų dirbsime taip, kad gautume Lietuvos žmonių pasitikėjimą. Ir noriu atkreipti dėmesį į tai – kuomet priėmėme partijoje sprendimą, kad socialdemokratai remia prezidentą Gitaną Nausėdą, visa tai buvo labai gerai apgalvotas dalykas, įvertintas dalykas“, – kalbėjo ji.

„Jeigu iš tikrųjų gausime Lietuvos žmonių pasitikėjimą formuojant valdančiąją daugumą, formuojant Vyriausybę, tai mūsų bendradarbiavimas ir darbas bus sklandus su prezidentu“, – patikino V. Blinkevičiūtė.

Į šiuos svarstymus sureagavo ir pats G. Nausėda.

„Matote, prezidentas yra nepartinis žmogus. Prezidentas yra visos tautos išrinktas žmogus. Jis gali sakyti savo nuostatas ir išreikšti savo viešą nuomonę, bet, manau, tai turi daryti gerbdamas visas demokratines taisykles, Konstituciją. Ir aš manau tikrai rasiu tokių būdų“, – teigė jis, klausiamas, ar išreikš atvirą paramą LSDP.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė neskuba vertinti jos politinės jėgos kandidato į prezidentus Dainiaus Žalimo pasirodymo prezidento rinkimuose. Politikės teigimu, pergale ji rinkimuose laiko ir tai, kad juose sudalyvavo partijos keltas kandidatas.

„Apskritai labai džiaugiuosi, kad Laisvės partija dalyvavo prezidento rinkimuose, kad turėjo puikų kandidatą, kuris atstovavo progresyviai, vakarietiškai Lietuvai, jos ateičiai. Žmonės turėjo puikų pasirinkimą“, – sekmadienio vakarą žurnalistams Laisvės partijos rinkimų štabe sakė partijos vadovė A. Armonaitė.

Jis neskubėjo vertinti D. Žalimo pasirodymo rinkimuose, pabrėždama, kad laukia, kai bus suskaičiuota didesnė dalis rinkėjų balsų.

„Pergale laikau dalyvavimą rinkimuose ir galimybę pristatyti programą ir idėjas. O kaip iš tikrųjų buvo, kaip rinkėjai pasirinko, pamatysime visai netrukus“, – sakė A. Armonaitė.

Jis teigė, kad Laisvės partija kol kas nėra nusprendusi, kokį kandidatą į prezidentus remtų antrame rinkimų ture, tačiau neslėpė, kad tai galėtų būti konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė.

„Ir debatuose matėme kai kuriuos panašius atsakymus, bet pasižiūrėsime, kas išeis į antrą turą ir tada bus galima konkrečiau pakomentuoti“, – apie galimybes remti I. Šimonytę antrame rinkimų ture svarstė A. Armonaitė.

Konservatorių rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė akcentuoja, kad aukštas balsavimo aktyvumas prezidento rinkimuose bus palankus šalies vadovo posto siekiančiai Ingridai Šimonytei.

„(Aktyvumas – ELTA) augo ir ten, kur I. Šimonytės pasirodymas 2019 metais buvo taip pat puikus, ir tose apylinkėse. Manome, kad bendroje dinamikoje ir prie augančio aktyvumo turėtų išlikti palankios tendencijos“, – žurnalistams I. Šimonytės rinkiminiame štabe teigė M. Lingė.

Politikas viliasi, kad šios tendencijos bus palankios ir referendumui dėl daugybinės pilietybės.

„Kuo didesnis aktyvumas, tuo turbūt įkvepia labiau vilties, kad gal ir galime sulaukti šį kartą žinios, kad referendumas ne tik kad įvyko pagal aktyvumo duomenis, bet ir pagal balsavusių skaičių“, – sakė M. Lingė.

„Tai lyginant su ankstesniais rinkimais, rodo ir bendrą augantį susidomėjimą prezidento rinkimų kampanija“, – pridūrė jis.

Rinkimuose dalyvavusių žmonių skaičius, pasak politiko, rodo ir tai, kad rinkimų kampanijos negalima vadinti nuobodžia.

„Reiškia, yra didelis pasirinkimas, yra labai skirtingų asmenų pasiūlos pasirinkimas ir panašu, kad intriga yra atsiradusi“, – sakė politikas.

„Tai, matyt, gera tendencija žiūrint bendrai valstybei, jos politinei brandai ir piliečių brandai“, – pabrėžė jis.

Šalies vadovo rinkimų pirmajame ture piliečiai dalyvavo aktyviau nei prieš penkerius metus – iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 59,37 proc. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Dėl šalies vadovo posto varžėsi 8 kandidatai.

Antrosios kadencijos siekia Gitanas Nausėda, konservatoriai kelia premjerę Ingridą Šimonytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Giedrimą Jeglinską, Laisvės partija – buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą, Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį.

Savarankiškai išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus bei partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis.

Iš viso prezidento rinkimų pirmajame ture balsavo 59,37 proc. rinkėjų.