Lietuvos 1990–1991 metų nepriklausomybės gynėjų bendruomenės viešas kreipimasis dėl šių metų birželio 30 dienos Laisvės gynėjų teisinio statuso įstatymo Nr. XIV-389 2, 7, 9 straipsnių pakeitimų ir įstatymo papildymo 7 straipsniu įstatymo Nr. XV-387 vetavimo
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, Šių metų birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas naujai įteisino Laisvės gynėjų teisinio statuso įstatyme Laisvės gynėjo apibrėžimą, pratęsdamas priesaikos Lietuvos valstybei davimo laikotarpį iki 1991 m. lapkričio 23 d.
Iki šio galiojusiame įstatyme priesaikos data buvo susieta su pasipriešinimo rusijos agresijai pabaiga, pučo rusijoje data – 1991 m. rugpjūčio 21 diena.
Po pučo baigėsi rusijos atvira agresija prieš Lietuvos Respublikos atkūrimą ir jau 1991 m. rugsėjo 6 dieną rusija pripažino Lietuvos valstybę.
Deja, Lietuvos Respublikos Seimas (toliau–LRS) įteisina laisvės gynėjais asmenis net trims mėnesiais vėliau davusius priesaiką.
Kreipimąsi pasirašiusių Lietuvos laisvės gynėjų ir jų organizacijų vardu prašome vetuoti šį Įstatymo pakeitimą.
Dėl šio įstatymo pakeitimo projekto neigiamai pasisakėme ir kreipėmės į LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (toliau–NSGK), kai buvo svarstomas šis klausimas bei į visus Seimo narius prieš jiems balsuojant.
Įstatymo pakeitimo rengėjų argumentas, kad ne visi laisvės gynėjai spėjo prisiekti iki 1991 m. rugpjūčio 21 dienos yra niekinis, nes ir Seimo nariu ir Lietuvos Respublikos Prezidentu tampama tik prisiekus.
Taip pat ir minėtame įstatyme apibrėžiamų laisvės gynėjų grupių statutiniu pareigūnu, kariu, ar šauliu netampama be priesaikos.
Teiginiai, kad priesaikos Lietuvos valstybei nebuvo atliekamos nuo 1991 m. vasaros iki 1991 m. lapkričio 23 d. neatitinka tikrovės.
Policijos, muitinės, policijos akademijos pareigūnai ar studentai, valstybės saugumo departamento ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnai, kariai savanoriai ir šauliai, prisiekdavo ir pasirašydavo priesaikos lapus iš karto praėjus bandomuosius, ar parengimo laikotarpius. Nebaigus parengimo, bandomojo laikotarpio ir neprisiekus negalėjai tapti kariu, statutiniu pareigūnu ir negalėjai atlikti užduočių atkuriant Lietuvos valstybingumą.
Pasibaigus rusijos agresijai 1991 m. rugpjūčio 21 dieną baigėsi ir pavojai šalinant tiesiogines grėsmes Lietuvos valstybingumui, todėl priesaikos Lietuvos valstybei priėmimo datos nukėlimas iki 1991 m. lapkričio 23 dienos neatitinka Laisvės gynėjo Įstatymo dvasios.
Priimtos Įstatymo pataisos įteisina asmenis, kurie Krašto apsaugos departamente, policijos, muitinės, ar kitose struktūrose vengė priimti priesaiką laukdami, kaip pasibaigs kova už Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą.
Tokie asmenys tik 1991 m. rugpjūčio 21 dieną pasibaigus pučui rusijoje ir pripažinus rusijai Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. rugsėjo 6 dieną pradėjo ieškoti galimybės kuo greičiau prisiekti Lietuvai, ir tai padarė iki įstatymo pataisoje įrašytos 1991 m. lapkričio 23 dienos.
Kreipiantis dėl įstatymo pakeitimo į NSGK ir seimo narius prieš svarstant Seime įstatymo priėmimą siūlėme į 9 straipsnio pakeitimus įtraukti ir apribojimą asmenims, susijusiems su KGB tarnyba, būti pripažintiems Laisvės gynėjais.
Deja, dėl mums nežinomų priežasčių įstatymo pakeitimo rengėjai neįtraukė tokio pakeitimo, taip palikdami galimybę ir buvusiems KGB bendradarbiams ir darbuotojams įgyti Laisvės gynėjo statusą.
Gerbiamas Jūsų Ekscelencija Lietuvos Prezidente, Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Prašome: nepasirašyti Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos Laisvės gynėjų teisinio statuso įstatymo Nr. XIV-389 2, 7, 9 straipsnių pakeitimų ir įstatymo papildymo 7 straipsniu įstatymo Nr. XV-387.
Pagarbiai, pasirašančios organizacijos:
Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios Brolija ,pirmininkas Kasparas Genzbigelis
Laisvės gynėjai:
Ats. plk. Česlovas Šlėgaitis
Ats. plk.ltn. Audrius Demenius
Ats. plk.ltn. Rimas Litvinas
Ats. mjr. Algis Mateika
Lietuvos kariuomenės karys savanoris Valdas Kibartas