Precedento neturintis agresijos aktas, sukėlęs realią grėsmę Lenkijos piliečių saugumui – taip trečiadienio ryto ataką Lenkijoje, kai šalies oro erdvę kirto mažiausiai 20 dronų, apibūdino Lenkijos kariuomenės atstovai.

Keturis nepilotuojamuosius orlaivius, iš Baltarusijos įskridusius į Lenkiją, numušė Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“ ir Nyderlandų „F-35“, o aukų šalyje pavykta išvengti.

„Atrodo, kad oro gynybos sistema suveikė, labai daug kainavo, bet yra ir tokių šiek tiek gąsdinančių signalų, kad kai kurie iš jų praskrido labai toli nepastebėti“, – apie Lenkijos gyventojų nuotaikas po dronų atakos naujienų portalui Lrytas pasakojo Lenkijos lietuvis Laurynas Vaičiūnas.

Anot jo, šį kartą Lenkijos gyventojai gyrė šalies institucijų reakciją, dėl sklandaus tarnybų bendradarbiavimo ir aiškios politikų komunikacijos pavyko išvengti panikos šalyje, nors įtampa išlieka.

[[ge:lrytas:lrytas:39475620]]

Tiesa, šalies viduje iš karto pasipylė diskusijos apie ilgalaikę perspektyvą, kaip reikėtų gintis ateityje, jeigu įskristų ir keli šimtai dronų, neišnaudojant itin brangios amunicijos, o taip pat ir dėl, kokios NATO reakcijos dėl šios atakos reikėtų reikalauti – nuomonės dėl to šalies viduje ganėtinai skiriasi.

O nepaisant patirtos atakos, lenkų dėmesį trečiadienį prikaustė žinia apie didžiulį gaisrą Vilniuje – visuomenėje jau pasigirdo svarstymų, kad šie du įvykiai yra susiję.

[[ge:lrytas:lrytas:39469810]][[ge:lrytas:lrytas:39476550]][[ge:lrytas:lrytas:39478122]]

Veikimas pasikeitė

Lenkijos lietuvis, analitinio centro „The Jan Nowak-Jezioranski College of Eastern Europe“ Vrocalve direktorius L.Vaičiūnas pasakojo, kad trečiadienio rytą rytinėse Lenkijos vaivadijose gyvenantys piliečiai sulaukė Valstybės saugumo centro pranešimų į telefonus apie oro erdvės pažeidimus – gyventojams buvo liepta likti namuose, nesiartinti prie įtartinų objektų.

Žinia pranešta ir visais žiniasklaidos kanalais – tiek tradicinės, tiek netradicinės, ir, priešingai, negu ankstesnių dronų incidentų atvejais, šį kartą visų medijų tonas buvo vieningas – gyventojams reikia klausytis valstybės institucijų pranešimų ir jais pasitikėti.

Mat vos prieš kelias savaites, rugpjūčio 20 dieną Lenkijos prietryčiuose taip pat buvo nukritęs dronas, bet tąkart visuomenės vertinimas dėl to, kaip Lenkija susitvarkė su incidentu, buvo visai kitoks, nei dabar, kai atakos mastas visiškai kitoks.

„Buvo daug nusiskundimų, kai vienas dronas įskrido, kad valstybė „tokia ir anokia“, bet šiandien visi ganėtinai rimtai ir viena kryptimi komunikavo, kad klausykime Vyriausybės, klausykime policijos, gaisrinės ir kariuomenės“, – pasakojo jis.

Dabar Lenkijos pareigūnai kalba apie bent 23 oro pažeidimo atvejus, o šalies premjeras neatmeta, kad šis skaičius nėra galutinis.

„Kol kas dar neturime tikro skaičiaus, bet žinome, kad keturi buvo nušauti, o kai kurie tiesiog skrido tol, kol jiems nebeužteko kuro ir jie nukrito. Čia yra įdomiausias dalykas – vienas iš jų nukrito netoli Gdansko. Įsivaizduokime, kiek kilometrų turėjo praskristi tas dronas. Kitas jau link Lodzės skrido.

Taip kad atrodo, kad oro gynybos sistema suveikė, labai daug kainavo, bet yra ir tokių šiek tiek gąsdinančių signalų, kad kai kurie iš jų praskrido labai toli nepastebėti“, – įvertino jis.

[[ge:lrytas:lrytas:39478593]]

Todėl nors Lenkijos institucijų reakcija visuomenėje giriama, šalies viduje jau prasidėjo diskusijos apie ilgalaikę perspektyvą – kaip reikėtų gintis nuo dronų, kad tai nekainuotų tiek daug valstybei ir visam NATO aljansui.

„Pats principas, kad tokius lengvos konstrukcijos, nebūtinai ginkluotus bepiločius orlaivius numušinėjo F35 – moderniausi veikiantys naikintuvai pasaulyje, kurių amunicija, aptarnavimas kainuoja labai daug. Keliamas klausimas, kad jeigu, pavyzdžiui, įskris 500 tokių dronų, tai gal ir turėsime pačius geriausius naikintuvus, bet tiesiog milijonus išleisime numušinėdami paprastos konstrukcijos nebūtinai ginkluotus bepiločius“, – pasakojo jis.

Tiesa, šis incidentas kiek apramino lenkų nerimą dėl galimo NATO šalių įsitraukimo į gynybą.

„Labai gerai, kad dalyvavo olandų naikintuvai – tai yra labai aiškus signalas, jog NATO veikia kartu. Nes diskutuojant apie NATO ir penktąjį straipsnį, apskritai karinį NATO vadovavimą, visada yra ta baimė, ar sugebėsime integruoti jėgas ir padaryti taip, kad suveiktų, ir kad kitos NATO valstybės gintų kažką kitoje teritorijoje.

Tai šiuo atveju iš Lenkijos pusės yra toks atokvėpis, kad pavyko. Lietuvoje gal dažniau jaučiame, kad toji NATO oro policijos misija veikia, o Lenkijoje tokio realaus jausmo iki šiandien dar nebuvo. Tai yra labai teigiamas dalykas“, – įvardijo L.Vaičiūnas.

Apskritai, pasak L.Vaičiūno, nors šalyje netrūksta įtampos, visgi, lenkai sureagavo ramiai ir rimtai, o panikos šalyje išvengti, jo manymu, padėjo sklandus tarnybų bendradarbiavimas labai gera politikų ir pareigūnų komunikacija.

„Kai Lenkijoje nukrito raketa ir žuvo du Lenkijos piliečiai, buvo labai ilgi tarpai, gal penkios valandos, kai Lenkijos tarnybos nekomunikavo nieko, prezidento atstovas nieko nesakė, ir tada tikrai buvo nežinia. Nes buvo žinoma, kad nukrito raketa, bet nieko daugiau. Šiuo atveju buvo gerai suvaldyta visuomenės nuomonė, ir todėl nebuvo reikšmingesnių panikos apraiškų. Viskas buvo ganėtinai santūru“, – pasakojo jis.

O buvo net ir linksmesnių epizodų.

„Švietimo ministrė iš karto parašė: „Ne, į mokyklą vis tiek reikia eiti“. Tarp jaunimo prasidėjo svarstymai, kad gal šiandien pasiseks ir nereikės eiti į mokyklą, bet jau kokią 7 ryto socialiniuose tinkluose buvo pranešta, kad reikės eiti“, – juokėsi L.Vaičiūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:39478595]]

Nuomonės dėl galimos NATO reakcijos – išsiskiria

Šiuo metu paskelbta, kad jau prasidėjusios konsultacijos dėl NATO 4-ojo straipsnio. Tačiau, anot pašnekovo, nuomonės visuomenėje apie tai, kaip į šią ataką turėtų reaguoti pati Lenkija ir NATO, yra susiskaldžiusios.

„Iš vienos pusės yra nemažai balsų, ir tarp saugumo ekspertų, kad reikia labai kietai atsakyti į tokius dalykus, ir kad sąlygos šiam veiksmui buvo sukurtos tuo, kad Lenkija anksčiau nenumušinėjo baltarusiškų sraigtasparnių, dronų, raketų, nesiuntė labai aiškaus signalo, ir tai privedė prie tokios situacijos, kad net keliolika rusiškų dronų galėjo įskristi į Lenkijos oro erdvę.

Saugumo ekspertai nori ir reikalauja, kad Lenkija reaguotų kietai, bet, manau, kad viskas priklauso nuo to, kaip pavyks susitarti su NATO sąjungininkais.

Kita vertus, labai didelė dalis visuomenės net ir tokioje krizinėje situacijoje galvoja apie savo saugumą, o ne apie platesnį geopolitinį vaizdą“, – pripažino jis.

O šiuo metu Lenkijoje daug kalbama ir apie kitą po atakos pastebėtą reiškinį.

[[ge:lrytas:lrytas:39478598]]

„Žmonės pastebėjo, daug kalbėjo ir labai jautriai į tai reagavo, kad tuo pačiu metu, kai tai prasidėjo, suskaičiuota apie 170 tūkst. dezinformacijos atvejų, bandymų įtikinti, kad tai iš dalies yra Ukrainos kaltė, nes jeigu nebūtų to karo, tai nebūtų šios situacijos“, – pasakojo L.Vaičiūnas.

Tiesa, net ir tokią dieną, anot L.Vaičiūno, Lenkijoje trečiadienį nemažai kalbama apie Lietuvą – apie Vilniuje kilusį didelį gaisrą suskystintų dujų pilstymo stotyje.

„Net į tokį meinstrymą pateko. Lenkija jau taip pripratusi prie gaisrų, nes šiais metais buvo keli didelio masto gaisrai, be to, galiausiai buvo išaiškintas praėjusių metų gaisras prekybos centre prie Varšuvos, kur veikė tie patys IKEA padegėjai. Gaisras Lenkijoje iš karto yra labai jautri tema, todėl ir šis Lietuvos atvejis yra labai pastebimas ir aptariamas. Tuo domimasi, apie tai kalbama, ir neatmetama, kad tai yra dalis koordinuotų veiksmų“, – pasakojo L.Vaičiūnas.

Lenkijoje gyvenantis lietuvis papasakojo, kas vyko šalyje po dronų atakos