„Vienas akivaizdus dalykas yra patirties šioje konkrečioje ir svarbioje srityje stoka. (…) Visa krašto ministro skyrimo epopėja rodo socialdemokratų norą eksperimentuoti ir atsakomybės stoką šioje labai svarbioje srityje“, – „Žinių radijui“ komentavo su R. Kaunu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirbanti V. Čmilytė-Nielsen.
Anksčiau iš ministrės pareigų atleista Dovilė Šakalienė teigė, kad jos darbą KAM galėtų perimti vienas iš dabartinių viceministrų.
Anot liberalės, toks socialdemokratų sprendimas – skirti KAM vadovu kurį nors viceministrą – būtų kur kas logiškesnis.
Susiję straipsniai
„Tai būtų šiek tiek subalansavę, stabilizavę tą sritį, kuri dabar yra visą ko pagrindas. Mes matome biudžeto svarstymo kontekste, kad yra rekordinis gynybos biudžetas. Ir štai dabar socialdemokratai siūlo žmogų, kuris dirbo lygiai vieną mėnesį NSGK, kad jis būtų atsakingas už beveik 5 mlrd. eurų biudžetą gynybos sričiai“, – dėstė liberalė.
Pareigas palikus D. Šakalienei, politinėje komandoje liko dirbti tik vienas viceministras Tomas Godliauskas. Anot V. Čmilytės-Nielsen, viceministrų atleidimas rodo socialdemokratų nenorą į šias pareigas skirti ne partinius kandidatus.
„Viceministrai, kurie kuravo ir tęstinius projektus ir tai, kas susiję su Vokietijos brigados priėmimu, infrastruktūriniais projektais, divizijos reikalais – jie patyliukais tiesiog atleisti iš savo darbų. Vadinasi, galbūt išvalytas kelias partiniams kandidatams, bet iš esmės, išvalytas kelias visiškai naujiems žmonėms“, – pabrėžė ji.
Kaip skelbta, po ketvirtadienį vykusiu valdybos ir prezidiumo posėdžių socialdemokratai nusprendė į krašto apsaugos ministro pareigas teikti partiečio Roberto Kauno kandidatūrą.
ELTA primena, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo postas atsilaisvino po to, kai praėjusią savaitę iš pareigų buvo atleista į ginčus su premjere dėl gynybos finansavimo įsivėlusi Dovilė Šakalienė.
Šiuo metu KAM vadovo pareigas laikinai eina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
V. Čmilytė-Nielsen ragina atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos: klaida, kad tai nebuvo padaryta
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad valdantieji pasielgė klaidingai, neatnaujindami parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos politikos. Pasak politikės, prie šio klausimo reikia grįžti nedelsiant.
„Krašto apsaugos srityje susitelkimas yra būtinas. Tai nereiškia, kad opozicija neįvardins tų veiksmų, kuriuos mes vertiname kaip klaidą. Tą būtina daryti, tai yra vienas iš opozicijos darbų. Bet mes, liberalai, tiek rinkimų kampanijos (...) metu, tiek naujosios kadencijos pradžioje primygtinai raginome valdančiuosius susėsti prie bendro stalo dėl nacionalinio susitarimo dėl gynybos atnaujinimo“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai būtų formatas kalbėti kartu apie esminius klausimus. Aš iki šiol manau, kad klaida, jog tai nebuvo padaryta tada. Reikia prie to grįžti dabar“, – sakė ji.
Premjerė Inga Ruginienė rugsėjo pabaigoje pareiškė žadanti inicijuoti diskusijas dėl naujo parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos.
ELTA primena, kad parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022 metų liepos mėnesį. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.
Šios kadencijos pradžioje buvo diskutuota apie poreikį atnaujinti gynybos susitarimą, visgi galiausiai šiuo klausimu nebuvo pasistūmėta.