Nuo pirmadienio dėl nepasitikėjimo taryba renkami LRT darbuotojų parašai.
„Žurnalistai ir kiti LRT darbuotojai, remiami reikšmingos dalies Lietuvos žurnalistų bendruomenės, protestuoja prieš LRT politizavimą, kuriam kelią atveria Seime buldozeriu stumiamas jau antras LRT įstatymo pataisų variantas“, – teigiama pareiškime.
Pasak jo, nors taryboje yra žurnalistų ir LRT nepriklausomumą ginančių narių, į jų nuomonę tarybos dauguma neįsiklauso.
Susiję straipsniai
„Nesiimdama priemonių prieš valdančiųjų ketinimus politizuoti LRT ir kvestionuodama žurnalistų ir kitų LRT darbuotojų teisę protestuoti ir ginti žodžio laisvę, taryba veikia prieš LRT ir prieš žurnalistų interesus – žurnalistų ir redakcijos nepriklausomumą. Mes reiškiame nepasitikėjimą LRT taryba ir reikalaujame atsistatydinti in corpore“, – rašoma pareiškime.
Jo teigimu, nustatyta, kad Seime svarstomos LRT įstatymo pataisos yra ydingos, galimai nedera su oficialiąja Konstitucinio Teismo (KT) doktrina bei prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui, susirūpinimą dėl pataisų reiškia Europos žurnalistai, tarptautinės institucijos ir Europos Komisija.
LRT darbuotojai taip pat kelia klausimus dėl tarybos pirmininko Mindaugo Jurkyno pozicijos ir paramos svarstomoms pataisoms, kitų tarybos narių veiksmų, pavyzdžiui, Jono Staselio reikalavimo pasiaiškinti dėl žurnalistų rengiamos protesto akcijos.
„LRT tarybos (…) vardu pasisakantis pirmininkas Mindaugas Jurkynas neslepia, kad Seimo buldozeriu stumiamas pataisas remia. Valdžios atstovai pripažįsta, kad įstatymo pataisos yra parengtos LRT tarybos pirmininkui talkinant. Nors Taryba negali kištis į redakcijos nepriklausomybę, Tarybos nariai nesiliauja skųsti žurnalistų LRT etikos kontrolierei dėl jų darbo, dėl reiškiamos nuomonės ir profesionaliai parengtų politinio proceso komentarų“, – teigiama pareiškime.
Jo teigimu, LRT tarybai pagal įstatymą priskirta saugoti visuomeninį transliuotoją nuo politinio poveikio, puoselėti žurnalistų ir redakcijos nepriklausomybę.
Pasitraukus tarybai, trauktis turėtų ir LRT vadovė
Kaip teigia pareiškimą pasirašantys LRT darbuotojai, pagal įstatymą kartu su atsistatydinusia taryba trauktis turėtų ir LRT administracija – generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir jos pavaduotojas Gytis Oganauskas.
„Tai, manome, dar kartą įrodo, kad LRT darbuotojų protestas nėra susijęs su konkrečiomis asmenybėmis“, – nurodoma pareiškime.
Pasak parašus renkančios LRT darbuotojų grupės atstovės Indrės Makaraitytės, pareiškimą su parašais ketinama įteikti prieš antradienį vyksiantį LRT tarybos posėdį.
Kaip skelbta, praėjusį trečiadienį valdančiųjų atstovai parengė ir įregistravo naują įstatymo projektą dėl supaprastintos LRT vadovo atleidimo tvarkos. Ketvirtadienį Seimas nutarė pataisas svarstyti skubos tvarka.
Įstatymo pataisomis numatoma, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, projekte numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Be to, už šį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektą kritikuojanti žurnalistų bendruomenė bei opozicija tikina, kad valdančiųjų siūlomas projektas mažai kuo tesiskiria nuo anksčiau „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos atstovų teiktos iniciatyvos.
Ja siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT vadovą galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais bei tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.
Dėl inicijuotų pataisų žurnalistų bendruomenė organizavo protestą prie Seimo, į kurį susirinko apie 10 tūkst. žmonių, iki šiol ragina pasirašyti peticiją prieš LRT politinį užvaldymą. Protestus žadama tęsti ir šią savaitę.