Į komisiją kreipęsi asmenys prašė etikos sargų nustatyti, ar gruodžio 15 d. vykusio neeilinio Kultūros komiteto posėdžio metu nebuvo pažeistas Seimo statutas. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar buvo tinkamai laikomasi posėdžio vedimo tvarkos.
Akcentuojama, jog keliais atvejais parengtų įstatymo projekto siūlymų autoriams nebuvo suteikta galimybė prisijungti prie posėdžio. Taip, pasak vieno iš kreipimųsi autoriaus, liberalo Eugenijaus Gentvilo, buvo apirbotos jo, kaip parlamentaro, teisės dalyvauti posėdyje ir pristatyti savo siūlymus.
Dėl to, politiko teigimu, turėtų būti įvertinta ne tik posėdžio organizavimo tvarka, bet ir komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko elgesys.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime skubos tvarka svarstytos žurnalistų bendruomenės kritikos sulaukusios LRT įstatymo pataisos.
Dėl LRT įstatymo pataisų šauktas papildomas nenumatytas Seimo posėdis, svarstymai salėje ir Kultūros komitete truko keliolika valandų. Komiteto posėdis turėjo vykti ir praėjusį ketvirtadienį, tačiau dėl sušlubavusios komiteto pirmininko K. Vilkausko sveikatos buvo atšauktas.
Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Tačiau svarstant parlamentas pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą.
Tiesa, grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.