Penktadienį pasirodę naujausi politikų bei politinių partijų reitingai nemažą dalį valdančiųjų ir net aukščiausių šalies vadovų turėjo priversti pakelti antakį.

„Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ gyventojų apklausa atskleidė, kad prezidentą Gitaną Nausėdą dalis visuomenės jau vertina labiau neigiamai nei teigiamai, o premjerės Ingos Ruginienės Vyriausybė nepopuliarumu jau lyginama su Andriaus Kubiliaus laikais.

Maža to, iš reitingų viršūnės ilgą laiką karaliavusius socialdemokratus kaip ir lapkritį, taip ir dabar vis dar išstūmę konservatoriai.

Į naujausios gyventojų apklausos rezultatus pažvelgė ir portalo Lrytas kalbinti politologai. Jų manymu, kadangi šalies vadovas save vis labiau siejo su dabartine valdančiąja dauguma, natūralu, kad žemyn dabar jie ir sminga kartu. Tačiau apskritai, pasak Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotojo analitiko Mato Baltrukevičiaus, tai, kad didele dalimi politikų visuomenė pasitiki vis mažiau, Lietuvai tikrai yra blogas signalas.

[[ge:lrytas:lrytas:40713793]]

„Aišku, kad reitingus reikia užsitarnauti, bet sveika, kai yra bent kažkiek politikų, kuriais visuomenė tikrai pasitiki, ypač dabartiniame kontekste, kuris dėl visų tarptautinių aplinkybių yra sunkus“, – sakė politologas.

Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas paaiškino, kokia rinkėjų grupė ir kodėl valdžiai siunčia tokius iškalbingus ženklus bei kokia politinė ateitis gali laukti į žvaigždes netikėtai šovusio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio ir jo politinės jėgos.

Išlipti iš duobės lengva nebus

Kaip jau skelbta anksčiau, prezidentas G.Nausėda pirmą kartą per visus savo vadovavimo metus surinko daugiau nepalankių (42,6 proc.) vertinimų nei palankių (38,2 proc.). Dar lapkritį G.Nausėdą palankiai įvertino 45,2 proc., o nepalankiai – 32,3 proc. apklaustųjų.

[[ge:lrytas:lrytas:40893160]][[ge:lrytas:lrytas:40909588]][[ge:lrytas:lrytas:40902915]]

Tokį minusinį pažymį iki šiol yra gavęs tik vienas šalies vadovas – Rolandas Paksas.

Kalbėdamas apie kritusį pasitikėjimą prezidentu, VPAI asocijuotasis analitikas M.Baltrukevičius teigė, kad bent jau jo dėmesį ypač patraukė viešojoje erdvėje atsiradę G.Nausėdos palyginimai su R.Paksu.

„Pavyzdžiui, kad kultūros premijos net ne Prezidentūroje bus teikiamos, tai net R.Paksui nebuvo tokios situacijos, nors ten irgi skandalų būta, o realiai dabar ir reitingų prasme praktiškai nuo R.Pakso laikų yra nematyta situacija.

Iš vienos pusės, galbūt galima sakyti, kad čia net ne visai lygintini dalykai, nes G.Nausėda tiesiog praranda pasitikėjimą, bet tai nėra tokie iššūkiai, su kuriais R.Paksas buvo susidūręs – tai nėra jau tokio lygio dalykai. Bet iš kitos pusės, tarsi tai, ką matome, turi visai nemažai logikos“, – svarstė M.Baltrukevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:40914116]]

Politologas neabejoja, kad smukusiems šalies vadovo reitingams daug įtakos turėjo G.Nausėdos aktyvumo stoka labai svarbių klausimų kontekste. Tiesa, pats į apklausą penktadienį sureagavęs prezidentas teigė manantis, kad jo reitingai krito būtent dėl jo aktyvaus dalyvavimo vidaus politikoje.

„Čia turbūt yra keli segmentai – pirmiausia tai, kaip G.Nausėda atlieka vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado funkcijas, kurios jam konstituciškai priskirtos. Iki šiol mes jį labiau matydavome aktyvų gynybos, saugumo užsienio, politikos klausimais, bet buvo akivaizdu, kad tai, jog balionų krizės kontekste mes jo nematome, gali kainuoti, nes tiesiog elementaru – valstybėje netvarka, skraido balionai, o prezidento nematome – matome I.Ruginienę.

Ir realiai Valstybės gynimo taryba toliau tiesiog kas mėnesį susirinkinėja, lyg būtų visiškai įprastos aplinkybės. Dabar, tarkime, ir Kapčiamiesčio istorija – prezidentas buvo pasižadėjęs, kad jeigu reikės – vyks, tai jau galima sakyti, kad ne tai, kad reikės, bet jau reikėjo, ir gaila, kad tai dar neįvyko vakar, užvakar ar žymiai anksčiau.

Kaip bebūtų, galime žiūrėti taip, kad visada bus nepatenkintų tokia kaimynyste, net ir tie, kurie supranta, kad poligono reikia, turbūt labiau norėtų, jog kažkas kitas dėl jo išsikraustytų ar su kitokiais nepatogumais susidurtų. Bet čia trūksta prezidento vaidmens vidaus politikoje“, – komentavo M.Baltrukevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:40914372]]

Visgi, anot politologo, tai, kad prezidentas šiek tiek buksuoja su savo pozicija, nėra jau tokia nauja tendencija, nes ir kadenciją baigusi prezidentė D.Grybauskaitė visuomenę skaldančiais klausimais pasisakydavo ne iš karto.

„Ji truputėlį palaukdavo, kol bent kažkiek nusistovės situacija, ir tada savo nuomonę pareikšdavo. Kol G.Nausėda tą padarė, realiai visuomenininkai labai aiškiai jį priskyrė tai pusei, kuri siekia, kad LRT pataisos būtų priimtos, ir jis automatiškai su tuo buvo siejamas.

Tas jo vėlesnis įšokimas į situaciją nepadėjo jam to nusikratyti, ir neišėjo jam savęs pateikti tiesiog kaip nešališko tarpininko. Taip, darbo grupė tarsi buvo suformuota, bet ta darbo grupė dabar ir atrodo labiau kaip laikinas emocijų nuleidimas negu realios galimybės, kad pavyks surasti kompromisinį variantą ir išspręsti problemą“, – aiškino VPAI asocijuotasis analitikas.

M.Baltrukevičiaus teigimu, G.Nausėda visuomenės jau matomas kaip tam tikras valdančiosios koalicijos dalyvis, tad visai natūralu, kad dabar jo reitingai smunka kartu su valdančiųjų.

„Matome, kad ir I.Ruginienės reitingas krenta, ir Vyriausybės, ir prezidento paskui juos, ir apskritai šita situacija, kai krenta daug kas ir nelabai kas kyla, S.Skvernelis tarsi lyderis, bet net jo reitingas nėra kažkoks labai įspūdingas, tiesiog atrodo, kad bendrai visuomenėje krenta pasitikėjimas politikais ir net nelabai atsiranda kažkokių tendencijų su pliuso ženklu“, – pastebėjo politologas.

Apskritai valstybei tokia tendencija – bloga žinia, pridūrė M.Baltrukevičius.

Ir vėlgi, čia nėra ir prezidentui kažkokių lengvų sprendimų, kaip dabar iš šitos situacijos išsikapstyti, nėra tokių paprastų scenarijų. Galima sakyti, kad, pavyzdžiui, ir V.Adamkaus, ir D.Grybauskaitės reitingai būdavo gan aukšti, bet jie buvo labai skirtingi kaip asmenys, ir vien kopijuoti kažkokią elgseną, tai nebūtinai tinka net ir prie asmenybės, prie politinio stiliaus, tai tikrai prezidentui bus labai sudėtinga bandyti iš šitos duobės kapstytis.

[[ge:lrytas:lrytas:40914118]]

Ką galbūt įmanoma padaryti, tai bent jau stabilizuoti situaciją, bet net ir dėl to tikrai rimtai pasistengti reikia“, – pažymėjo politologas.

Paklaustas, ar tai, ką stebime dėl G.Nausėdos, yra staigus pokytis, ar visgi vykęs nuosekliai, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A.Lašas konstatavo, kad link to tikrai buvo eita.

„Ir turbūt tas efektas irgi turi ne vieną priežastį. O jis – toks sudėtinis efektas. Tai yra, žmonės suformuoja savo įspūdį per laiką, ir jis kinta taip pat, nebent yra kažkokie dramatiškai įvykiai, kurie staiga kažką pakeičia.

Šiuo atveju, manau, kad tas požiūris buvo formuojamas per laiką. Turbūt nuo Seimo rinkiminės kampanijos laikų, kai prezidentas labai aiškiai susiejo save su „socdemais“. Ir turint omenyje tas nesibaigiančias istorijas su „socdemais“, su jų Vyriausybės formavimu, įvairiomis koalicinėmis įtampomis ir jo paties įsitraukimą į tą formavimo procesą – visa tai galų gale jam atnešė tokius karčius vaisius“, – vertino A.Lašas.

[[ge:lrytas:lrytas:40914379]]

Kaip tuos karčius vaisius šalies vadovui dabar reikėtų paversti saldesniais? Politologas įvardijo vieną esminį receptą. Pasak jo, jeigu darome prielaidą, kad prezidento reitingas visada stovi ant jo „viršpartiškumo“, tada jam ir reikia sugrįžti būtent prie tokio vaidmens.

„Nes paprastai prisiminkime, kad ir koks A.M.Brazauskas, kuris ir turėjo labai aiškias sąsajas su „socdemais“, su kaire, beje, D.Grybauskaitė irgi buvo politiškai susijusi su konkrečiomis vyriausybėmis, bet tada jie tarsi pakilo virš tų savo ankstesnių rolių ir tapo prezidentais.

Tai šiuo atveju, kol prezidentas išlaikė būtent tą viršpartinę rolę ir vaidmenį, ir buvo toks, tarkime, teisingas teisėjas, ne kažkoks įsitraukęs į vieną ar kitą partinę stovyklą, tol jis ir išlaikė savo populiarumą.

Kai jis tik tapo labiau partiniu žaidėju ir netgi viršijo savo įgaliojimus, tapdamas koalicinės Vyriausybės formavimo aktyviu dalyviu, tada ir prasidėjo visos jo negandos“, – aiškino A.Lašas.

Žinoma, tęsė politologas, tai, kad dalis visuomenės nebepasitiki G.Nausėda, neabejotinai lėmė ir nenuosekli prezidento laikysena.

„Tai yra, tarsi jis pradžioje kalbėjo vienaip, paskui jau elgėsi kiek kitaip, paskui vėl kažkokių tai prašymų susigalvojo. Nebuvo tokio nuoseklumo, ir aš manau, kad galų gale jis nesugebėjo įtikti nei tiems, nei tiems.

Ir tada nei kairei, nei dešinei, ir galų gale žmonės tiesiog nusivylę tuo jo nenuoseklumu“, – svarstė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.

Rinkėjų žinutė I.Ruginienei ir jos Vyriausybei

Premjerę I.Ruginienę gruodžio mėnesį palankiai įvertino 30,3 proc., o nepalankiai – 49,1 proc. respondentų (lapkritį gyventojai premjerei buvo kiek palankesni – atitinkamai 35,4 ir 41 proc.).

Gerokai prasčiau negu anksčiau įvertintas ir politikės naujokės vadovaujamas ministrų kabinetas. Šiuo metu Vyriausybe pasitiki vos 11,9 proc., o nepasitiki net 46,5 proc. gyventojų (lapkričio mėnesį šie skaičiai buvo atitinkamai 16,8 ir 41,8 proc.).

Politologas M.Baltrukevičius pastebėjo, kad apskritai Vyriausybės dažnai yra nepopuliarios, ir tai, kad Ministrų kabineto nariai dažniau būna su minuso nei su pliuso ženklu, esą nėra labai didelė naujiena.

Tačiau I.Ruginienei, pridūrė analitikas, šie reitingai vis tiek yra signalas, kurio ignoruoti nereikėtų.

„Mačiau, kad Vladas Gaidys („Vilmorus“ vadovas, – aut.past.) sakė, jog paskutinį kartą taip atrodė A.Kubiliaus Vyriausybė. Tai ekonominės krizės įkarštis, kai tos aplinkybės savotiškai, aišku, sudėtingos, bet tai savaime nelemia, kad vien prie tokių aplinkybių reitingas turėtų būti žemas. Aišku, kad tai yra bloga žinia.

Vyriausybė turbūt turėjo vieną tokį tiesioginį didelį egzaminą, tai balionų krizę, kur prezidentas mažiau dalyvavo, Vyriausybė daug komunikavo, bet ir ta komunikacija – „balionai skrido ir skris“ – na, tai kodėl turėtų žmonės pasitikėti tokia Vyriausybe, kuri praktiškai pati kelia rankas į viršų ir pasiduoda, kad problema neišsprendžiama?“ – svarstė M.Baltrukevičius.

Žvelgdamas į smukusį pasitikėjimą I.Ruginiene bei jos Vyriausybe politologas A.Lašas mąstė gana panašiai, kaip ir M.Baltrukevičius – jo teigimu, neigiamas vykdomosios valdžios vertinimas nėra didelis skandalas, bet raudona lemputė užsidegti vis tiek turėtų.

„Aš tikrai nesakyčiau, kad čia kažkokia tragedija, bet faktas, kad tai yra signalas, jog daliai visuomenei nepriimtina dabartinė Vyriausybės veikla, komunikacija ir kryptis.

[[ge:lrytas:lrytas:40914115]]

Aš tik priminsiu, kad kai I.Ruginienė pradėjo savo politinę premjerės kelionę, jos neigiamas reitingas buvo 27,8 proc. Dabar jis yra 49,1 proc.. Čia pagal „Vilmorus“ apklausą. Tai mes kalbame praktiškai apie dvigubą išaugimą, kas negali būti ne signalas – tai yra akivaizdu“, – kalbėjo A.Lašas.

Jeigu įprastai visuomenės apklausose dar galima įžvelgti vienokių ar kitokių svyravimų, skaičiavimo paklaidą, tai dabar esą klausimų jau nekyla.

„Aš netgi priminsiu, kad praeitą mėnesį jos nepalankus reitingas buvo 41 proc., o dabar yra 49 proc., tai 8 proc. dar prisidėjo. Tai vėlgi yra ženklus prisidėjimas ir nėra jo kaip taip lengvai nurašyti. Tai aš manau, kad signalas yra akivaizdus“, – tvirtino politologas.

O šį signalą, tęsė A.Lašas, Vyriausybei bei jos vadovei siunčia ne bet kas, o nuosaikesni rinkėjai.

„Nes tie, kurie yra radikalesni, kurie jau yra labai aiškiai susiskirstę į stovyklas, jiems galbūt šita visa įtampa ir reikalų politizavimas, ir aš šiuo atveju kalbu ir apie LRT reikalus, tiems, kurie jau aiškiose stovyklose, tiems gal ir patinka šitos kovos.

Bet vis dėlto daugeliui žmonių, jeigu mes paklaustume, kokios yra Lietuvos didžiausios bėdos, ir tą buvo padaręs Eurostatas ne taip senai, visos Europos šalių paklausęs, tai Lietuvoje labiausiai žmonės pergyvena dėl infliacijos.

Antroje vietoje eina saugumo klausimai, o klausimai, kuriais užsiima dabartinė vyriausybė – na, šių nėra. Tai tiesiog, man atrodo, kad yra užsižaidžiama tam tikruose partiniuose burbuluose, bandoma galbūt už kažką atkeršyti, parodyti, įrodyti, bet žmonės to neatkoduoja.

Ir jiems atrodo, kad yra švaistomas laikas, kai yra daug aktualesnių klausimų“, – aiškino A.Lašas.

Pati socialdemokratų partija labai ilgą laiką buvo įsitvirtinusi pirmojoje reitingų lentelės vietoje, net ir jau po Seimo rinkimų. Visgi nuo vėlyvo rudens įvyko lūžis ir „socdemus“ aplenkė konservatoriai.

Pasak A.Lašo, kol kas šie pokyčiai nėra labai stiprūs, rinkimai – dar toli, todėl jis pats tikino į tokius reitingų rezultatus žvelgiantis su tam tikra atsarga. Tačiau tai dar nereiškia, kad socialdemokratai gali būti atsipalaidavę, pridūrė pašnekovas.

„Tas pakritimas, tarkime, nuo rugsėjo mėnesio, jau viršija 3 procentus, jeigu lyginsime, pavyzdžiui, su rugsėjo mėnesį buvusiais 15,1 proc.

Ir dabar yra 11,4 proc. Tai jau yra toks statistiškai reikšmingas pakritimas, kuris, beje, įvyko jau praeitą mėnesį. Nors aš labai to nesureikšminčiau, visgi ta tendencija jiems bendrai nėra palanki.

Tendencija, kad „socdemai“ nuo rugsėjo mėnesio tiesiog reguliariai krenta, tas signalas nėra jiems labai palankus. Ir mes matome panašius skaičius kitose apklausose. Tai kai žiūrime ne tik į vieną apklausą, bet ir į kitas, matome, kad ta tendencija visgi yra ir į ją reikia atsižvelgti“, – sakė A.Lašas.

Kaip išaugusį populiarumą galėtų išnaudoti S.Skvernelis?

Pasak politologo, iš apklausos duomenų galima matyti, kad neblogai pastaruoju metu sekasi liberalams, tačiau ilgainiui, spėjo jis, didelis laimėjimas gali laukti ir S.Skvernelio demokratų, nes matome, kad ir jo paties reitingas kyla.

„Ir akivaizdu, kad tie nuosaikesni žmonės, kuriems visa šita įtampa nepatinka, pradeda ieškoti kažkokių alternatyvų. Čia dar nėra kažkoks žemės drebėjimas, čia nėra dar kažkokia griūtis, bet toks trupėjimas šiek tiek vyksta.

Nes žvelgiant į tuos visus kitus signalus, matosi, kad žmonėms ta įtampa, kuri dabar tvyro, neatrodo kaip labai prasminga ir jos eskalavimas neatrodo kaip labai prasmingas.

[[ge:lrytas:lrytas:40914402]]

Tai žmonės po truputį trupa nuo „socdemų“, peržiūri savo simpatijas, ir mes matome tokį lengvą persistuminėjimą. Aišku, čia procesas yra tęstinis, bet faktas tas, kad „socdemams“ šitas žaidimas ir susitapatinimas su „Nemuno aušros“ dienotvarke, perėmimas netgi jų dienotvarkės, tikrai nepadeda“, – pabrėžė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.

„Vilmorus“ apklausoje dalyvavusių gyventojų paklausus, ar palankiai, ar nepalankiai vertina šiuos Lietuvos visuomenės veikėjus, S.Skvernelis atsidūrė pirmoje vietoje, surinkęs 47 proc. teigiamų vertinimų bei 33 proc. neigiamų.

Kaip šis politikas dabar galėtų išnaudoti tokį savo populiarumą? A.Lašas svarstė, kad dabar dėl buvimo opozicijoje labai daug galimybių tam nėra, tačiau bendra veikimo linija galėtų tęstis.

„Tai yra tokia subtili, sakyčiau, nuosaiki kritika dabartinei Vyriausybei, ir matosi, kad tai žmonėms imponuoja. Toks nuosaikumas ir, pavadinkime taip, sveikas protas“, – vertino politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:40914122]]

Pasak analitiko M.Baltrukevičiaus, S.Skvernelis tokį parodytą pasitikėjimą galėtų išnaudoti sumaniai ir netgi jau pradėti galvoti apie 2028 metų Seimo rinkimus.

„Man patiko, ką S.Skvernelis pasakė „Žinių radijo“ laidoje, kad jam labiau norėtųsi, jog partijos reitingai būtų aukšti. Realiai situacija tokia, kad demokratams aplinkybės tarsi palankios – Tėvynės sąjunga dažnai bent aštuonerius metus įprastai Lietuvoje pasėdi ant atsarginių suolelio, socialdemokratai dabar labai savo pozicijas silpnina, nors reitinguose tai neatsispindi, bet jeigu dabar vis tiek projektuotume situaciją 2028 m., šiaip Lietuvoje valdantieji yra baudžiami, o dabar ir kadencija sudėtinga, ir problemų daug, tai tarsi yra niša tai trečiai politinei jėgai.

Ir S.Skvernelis turbūt yra geroje pozicijoje, nes yra žmonės, kuriems nei Tėvynės sąjunga nepatinka, ir kurie dabar socialdemokratais nusivilia, ir tai tarsi yra nemažas potencialas“, – sakė M.Baltrukevičius.

Todėl dabar S.Skvernelis, tęsė politologas, turėtų daryti viską, kad ir jo partijos reitingai atsigautų.

„Nes tarsi yra perspektyva, protingai veikiant, sumaniai dėliojant strategiją, kad demokratai gali kovoti galbūt ir dėl pirmos vietos Seimo rinkimuose.

Tik aišku, reikia dėl to dar daug dirbti ir stengtis toliau, kad ne tik S.Skvernelis būtų populiarus, bet ir partija būtų populiari“, – komentavo VPAI asocijuotasis analitikas.

G. Nausėdos nugarmėjimas ir S. Skvernelio skrydis į žvaigždes: po iškalbingų reitingų – aiški žinutė