„Aš labai didžiuojuosi tais prokurorais, kurie atliko ikiteisminį tyrimą ir palaikė valstybinį kaltinimą šioje byloje. Taip, kad klaidų būta, aš negaliu paneigti, nes tai buvo labai sudėtinga byla. Kitose šalyse, jeigu yra tokių bylų, tai jose nėra tokio rezultato, koks yra Lietuvoje. Jeigu prokurorų surinktais įrodymais teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį 67 asmenims, manau, kad prokurorai savo darbą atliko tinkamai. Aš manau, kad to metu tokiomis sąlygomis padarė jeigu ne viską, tai labai daug“, – per spaudos konferenciją trečiadienį po priesaikos Prezidentūroje sakė N. Grunskienė.
Minint 35-ąsias Sausio įvykių metus R. Povilaitis Seime apgailestavo, kad Lietuva M. Gorbačiovui nepareiškė įtarimų, jis priminė, jog pradėjus kelti M. Gorbačiovo atsakomybės klausimą, sulaukė Generalinės prokuratūros rašto, jame buvo rašoma ir apie draudimą daryti bet kokį poveikį prokuratūrai.
„Man, kaip nukentėjusiajam, tai buvo aiškiai suprantamas signalas: neik toliau, nesikišk, nekelk klausimų. Nors man nebuvo pareikštas joks formalus kaltinimas, šio rašto turinys ir tonas buvo akivaizdžiai nukreiptas į tai, kad atgrasytų mane nuo tolesnio gilinimosi į Sausio 13-osios bylą“, – sakė R. Povilaitis.
Susiję straipsniai
Jis pabrėžė manąs, kad nukentėjusiojo teisė kelti klausimus nėra spaudimas prokuratūrai.
R. Povilaitis baudžiamojoje Sausio 13-osios byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju. Be to, jis ir dar kelių per kruvinuosius sausio įvykius žuvusiųjų artimieji teisme yra inicijavę civilinę bylą. Aukų artimieji mano, kad žalą patyrė dėl 2022 metais mirusio atsakovo M. Gorbačiovo, 1991 m. ėjusio vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado aplaidaus pareigų vykdymo, nulėmusio nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų prieš beginklius, tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis. Artimieji siekia, kad jiems būtų priteista po 100 tūkst. eurų neturtinės žalos. Jie mano, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą turi pereiti mirusio prezidento įpėdiniams.
2023 m. liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvos Respublikai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanojo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorus Daivą Skorupskaitę-Lisauskienę ir Gintautą Paškevičių.
Prezidento dekrete nurodoma, kad garbingas valstybinis apdovanojimas šiems prokurorams skirtas už profesionalų ir principingą darbą, sąžiningą atstovavimą valstybės interesams didelės apimties ir išskirtinės reikšmės visai valstybei ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo išaiškinti ir šių prokurorų visų instancijų teismuose sėkmingai įrodyti 1991 m. sausį prieš Lietuvą ir jos žmones įvykdyti karo nusikaltimai bei nuteisti 67 jų vykdytojai.
Dauguma buvusių sovietų kariškių buvo nuteisti už akių, nes jie gyvena Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, šalys savo piliečių Lietuvai neišdavė.
Lietuvos teismai yra konstatavę, kad visi Sausio 13-osios byloje kaltinti asmenys buvo pagrįstai nuteisti dėl 1991 m. sausio mėnesio įvykių Vilniuje, kai tarptautinės teisės draudžiamos karo atakos metu, panaudojant draudžiamas kariavimo priemones, buvo nužudyta 14 žmonių ir daugiau nei 800 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus. Dėl buvusio Sovietų sąjungos gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus.
Nusikaltimai buvo padaryti, visiems nuteistiesiems veikiant bendrininkų grupe, bendrai vykdant iš anksto suplanuotą ir aukščiausiu lygiu koordinuotą karinę operaciją, 2021 m. paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.
Įgyvendindami kariams ir karininkams iškeltas užduotis, objektų užėmimo metu nuteistieji prieš civilius naudojo tiek garsinius, tiek kovinius šaudmenis bei artimos kovos veiksmus (stumdė, smūgiavo kumščiais, ginklais ir kitomis kūno sužalojimams daryti pritaikytomis priemonėmis, spardė kojomis), taip pat komendanto valandos metu vykdė ir asmenų judėjimo teisių suvaržymus.