Tiesa, visi norintieji į šį susitikimą patekti negalėjo – buvo priimami tik tie, kurie iš anksto užsiregistravo, o registracijos sąlyga – asmuo turi gyventi Kapčiamiestyje arba čia turėti nekilnojamojo turto.
Taip greičiausiai siekta išvengti atvykstančių provokatorių ir tų, kurie tik audrintų publiką klausimais, kurie jų pačių neliečia.
Į Kapčiamiesčio bendruomenės namų vidų iš pradžių buvo neįleidžiami ir žiniasklaidos atstovai. Vėliau jiems leido įeiti vidun, kad nešaltų lauke, bet ne į salę, kurioje vyksta susitikimas.
Šalies vadovas į Kapčiamiestį atvyko anksčiau, nei planuota. Esą kiti susitikimai praėjo greičiau, nei tikėtąsi, dėl to užsidaręs viduje jis skyrė laiko vietos žurnalistams.
Aplink pastatą – ne tik prezidento apsauga, bet ir policijos pareigūnai. Susirinko ir būrelis žmonių, kurie nebuvo užsiregistravę. Į vidų jų neįsileido, todėl savo pyktį jie liejo tiek vienas kitam, tiek žurnalistams – kritika skriejo ir G.Nausėdai, ir visai nacionalinei bei rajono valdžiai.
Skambėjo ir šūkis „Poligonui – ne!“.
Beje, tokį patį šūkį vietiniai susitikimo pabaigoje G.Nausėdai skyrė tiesiogiai – tiek tie, kurie sėdėjo salėje, tiek likę lauke už durų.
Susiję straipsniai
Pasibaigus susitikimui, buvę salėje negausiai paplojo, bet dalis jų pradėjo vieningai skanduoti frazę „Poligonui – ne!“. Šalies vadovą laukan į automobilį išlydėjo policijos pareigūnai, o jam išsukant iš kiemo ten buvę žmonės laidė įvairias replikas, piktinosi, kodėl turi trauktis nuo kelio, dainavo „Mes esam dzūkai, girių karaliai“.
Tardamas paskutinius žodžius G.Nausėda susigraudino.
„Noriu padėkoti jums už šitą pokalbį. Jis man nebuvo lengvas. Aš dar kartą kartoju – turbūt būtų lengviausia daryti tik smagius, gražius darbus, kurie visiems patiktų, bet situacija yra tokia, kuri reikalauja sprendimų ir tų sprendimų mes negalime atidėlioti. Mes netgi šiek tiek vėluojame. (...)
Turime daug draugų. Tie draugai čia, pas mus, ne kažkur Berlyne ar Vašingtone, kur tik žada galbūt padėti, jei kažkas bus. Jie čia, yra pasirengę ateiti, jie irgi aukojasi, jie irgi galėtų būti pas savo šeimas, gyventi savo žemėje ir galvoti apie taiką.
Branginkime jų indėlį ir kartu parodykime, kad esame pasirengę ginti savo žemę visi kartu. Ir esame pasirengę viską atiduoti už šitą žemę. Nes nieko brangesnio neturime. Ačiū“, – virpančiu balsu kalbėjo prezidentas.
Prabilo apie pavojų
Iš transliacijos matyti, kad susirinkusieji jau susitikimo pradžioje tvarkingai užpildė visą salę. Prezidentui ir vietos bendruomenės pirmininkei Ramintai Karauskienei kėdės buvo pastatytos ant pakylos, o ministrai ir kiti atvykę skirtingų institucijų atstovai įsitaisė tarp vietinių, pirmoje eilėje.
„Kapčiamiesčio žmonės jumis tiki ir tikėjo. Todėl šiandien su viltimi laukiame, kad mus išgirsite, suprasite ir padėsite mums. Mums tai – sunkus ir jautrus laikas“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė. Po sveikinimo žodžio prezidentui buvo parodytas trumpas filmukas apie vietos gyventojus, kraštovaizdį.
Tuomet pasisakyti į priekį žengė ir pats šalies vadovas. Jis iš pradžių dar nesisėdo į jam paruoštą vietą, atsistojo prieš žmones.
„Jeigu man leisite, aš kažkaip noriu arčiau, šalia jūsų stovėti“, – sakė G.Nausėda.
„Pradėsiu nuo to, kad valstybės saugumas šiandien yra pavojuje. Pasaulyje vyksta daug dalykų, kuriems mes tiesioginės įtakos padaryti negalime. Jūs turbūt kiekvieną vakarą žiūrite žinias ir matote, kad kartais debesys niaukiasi greičiau negu mes norėtume. Kalbu ne tik apie mūsų regioną, kalbu apie visą pasaulį – Venesuelą, Grenlandiją ir kitus karštuosius taškus.
Tai lemia mūsų pastangas šiandien pirmiausia galvoti apie valstybės saugumą, gynybą, nes aplinkinių valstybių kaimynystė kelia mums tiesioginių grėsmių“, – į susirinkusiuosius kreipėsi prezidentas.
Jis nurodė, kad pagrindinės mūsų saugumo gairės – stiprinti savo pačių pajėgumus ir turėtų kuo daugiau draugų, t.y. sąjungininkų.
Kaip teigė G.Nausėda, idėją steigti poligoną Lazdijų rajone palaiko ir šios valstybės vadovas Karolis Nawrockis.
„Užvakar telefonu kalbėjau su Lenkijos Respublikos prezidentu K.Nawrockiu, norėdamas, pirmiausia, jį informuoti apie mūsų planus dėl poligono. Jis pažymėjo, kad Suvalkų koridorius, jų manymu, yra labai jautri ir labai pažeidžiama mūsų gynybos vieta. Štai kodėl jie tokį sprendimą sveikina ir tikrai yra pasirengę bendradarbiauti ateityje“, – patikino jis.
Prezidentas priminė, kad Lietuva iki 2030 metų yra pasirengusi sukurti nacionalinę diziviją, todėl dar vienas poligonas yra būtinas.
„Štai šitoje vietoje mums iškyla labai natūralus klausimas. Juk kariuomenė tai nėra žmonės, kurie tris kartus per dieną valgo, miega ir leidžia laiką nieko neveikdami. Kariuomenė yra žmonės, kurie dirba tokią pačią darbo dieną – tiek karininkai, tiek kariai, ir pagrindinis jų darbas yra kiekvieną dieną kelti savo profesinį pasirengimą, būti pasirengusiems ne tik valdyti karinę techniką, ne tik šaudyti, bet ir vykdyti strategines, taktines pratybas, ir tam gyvybiškai reikalingi poligonai“, – pasakojo G.Nausėda.
Nors dabar Lietuva, anot prezidento, turi devynis poligonus, jie nėra tinkamo dydžio, be to, dalis jų yra skirta Vokietijos bei JAV kariams.
„Kur bus mūsų nacionalinė kariuomenė, Lietuvos kariuomenė? Ir čia iškyla klausimas, kad mes tikrai neturime Lietuvoje tinkančio didesnio dydžio karinio vieneto pratyboms poligono“, – tvirtino šalies vadovas.
Kodėl būtent Kapčiamiestis? Lazdijų rajonas strategiškai svarbus dėl Suvalkų koridoriaus, kuris karo atveju galėtų tapti Lietuvos Achilo kulnu.
„Pats pagrindinis kriterijus yra lokacija. Čia yra ta vieta, kurią mes vadiname Suvalkų koridoriumi. Tai yra vieta, kurioje susikerta Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Šitoje vietoje mes ir ateityje vykdysime nemažai bendrų veiksmų su Lenkijos partneriais, kadangi toks yra mūsų prioritetas“, – aiškino jis.
G.Nausėda tęsė, kad svarbus argumentas renkantis vietą poligonui buvo ir valstybinės žemės kiekis, kuris čia yra labai didelis, vadinasi, reikės mažiau išpirkinėti sklypų iš gyventojų, sudarant jiems papildomus nepatogumus.
„Man tikrai svarbu išgirsti jus, jūsų nerimą, jūsų skausmą, tačiau šiandien be pagrįstų klausimų ir abejonių aš girdžiu daug melagienų, atviro politikavimo, noro sukiršinti žmones, atviro melo, kurio taip pat yra gausu“, – pastebėjo prezidentas.
„Labai svarbu suprasti, kad mūsų valstybė yra tai, ką mes paveldėjome per šimtmečius iš savo tėvų, senelių, protėvių, ir jos saugumas yra kaip gintaro gabalėlis – jį turi saugoti rankoje, pasiekti, kad tie medžiai, tos upės, apie kuriuos mes dabar kalbame ir rūpinamės, priklausytų mums, o ne kažkam kitam.
Mes 50 metų gyvenome kitoje sistemoje, kai tartum ir gyvenome, ir viskas buvo, bet viskas priklausė ne nuo mūsų. Mes nebuvome savo žemės šeimininkais. Aš nenoriu, kad Lietuva vėl atsidurtų situacijoje, kai mūsų likimą, ateitį, planus lemia kažkas kitas.
Šiandien situacija yra tokia, kai karas Ukrainoje galbūt ir baigsis. Galbūt. (...) Bet net jeigu taikos susitarimas ateityje būtų sudarytas, Rusija nepasikeis. Ji liks tokia pati. O kartu su Rusija – ir Baltarusija“, – įspėjo G.Nausėda.
Pasak prezidento, situacija yra sudėtinga, bet ji nėra beviltiška, todėl ir dedamos visos pastangos, kad sukurtume atgrasymo efektą ir niekas nenorėtų testuoti mūsų gebėjimo apsiginti.
„Aš tikiu, kad mes esame pajėgūs tai padaryti. Ir patys, bet, žinoma, kartu su mūsų sąjungininkais. Visi šitie veiksmai yra nukreipti būtent į tai“, – tikino jis.
„Lengviausia pasakyti – žinote, aš rūpinuosi valstybės saugumu, bet ne mano kieme. Nedarykite šito. Kai kurie merai mėgina eiti šituo keliu. Tai kokie mes tada patriotai?“ – retoriniu klausimu savo įžanginį žodį užbaigė G.Nausėda.
Sulaukė vietinių klausimų bei prašymų
Po savo pasisakymo G.Nausėda sulaukė vietinių klausimų bei prašymų. Asociacijos „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ pirmininkas Tomas Ramanauskas prašė prezidento stabdyti poligono įkūrimo procesus pradinėje jų stadijoje.
„Prašome jūsų, kaip šalies vadovo ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, nedelsiant stabdyti procesą pradinėje VGT (Valstybės gynimo tarybos, – Lrytas) pasiūlymo patvirtinimo stadijoje, grąžinti procesą į pradinę padėtį – siekiant išsamaus, racionalaus, konstruktyvaus naujo poligono poreikio pagrindimo, įskaitant, bet neapsiribojant skaičiavimais ir dokumentais, ne žodžiais, pateikiant visą projekto dokumentaciją“, – kalbėjo kraštietis.
Prezidentas patikino, kad VGT sprendimas nėra galutinis – dėl poligono steigimo sprendimus dar turės priimti Seimas.
Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad tik 13 sodybų iš maždaug 100 patenka į pavojingąją poligono teritoriją – ten, kur planuojama įrengti šaudyklas. Tokiais atvejais, anot jo, valstybė sieks kompensuoti ne tik finansinius gyventojų praradimus, tačiau ir emocinę žalą.
„Šiandien nėra jokių poėmių ir niekas neplanuoja tų sodybų paėmimų, nes jau pats žodis paėmimas reiškia, kad čia kažkas ateis ir kažką atims. Tikrai tokių planų nėra. Šiandien kalbame apie 13 sodybų – taip, gerbiamieji, 13 sodybų – kurios atsiduria šaudyklų zonoje. Nori – nenori, šaudyklų zonoje“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Čia iš tikrųjų turėtų būti ieškomas sutarimas, kad žmogus ne tik atgautų visą savo turto vertę – atstatomąją vertę, rinkos vertę – bet ir gautų daugiau, kompensuojant jam ir tam tikrą moralinį, emocinį nuostolį, kuris tikrai yra ir kurio neketinu neigti“, – dėstė jis.
Iš G.Nausėdos nuskambėjo ir žinutė tų sodybų, kurios yra karinio mokymo teritorijoje, gyventojams. Kaip skelbta, jie galės pasirinkti, ar likti gyventi. Tačiau, pasak prezidento, jeigu ilgainiui šių vietovių žmonės pajaus nepatogumus – jų sodybos galės būti išpirktos.
„Jeigu jis nuspręs likti ir, pavyzdžiui, trejus metus gyvens, bet trečių metų pabaigoje vis tik nuspręs, kad jam tas poveikis arba artima poligono kaimynystė nėra priimtina, jis galės ją parduoti. Vėlgi, už tą pačią kainą“, – patikino šalies vadovas.
„Plius – tas vadinamasis moralinis arba emocinis nuostolis, kurį žmogus patirs, irgi bus kompensuojamas“, – akcentavo jis.
„Mano, kaip prezidento, priedermė – ir aš tą krašto apsaugos ministrui perdaviau – kad jokiu būdu šitų veiksmų pasekoje žmogus neturi jaustis apgautas ar kažkaip atsidūręs (situacijoje, – Lrytas), kad valstybė pasinaudojo juo ir pamėgino kažką nusukti jo sąskaita. Atvirkščiai, valstybė turi būti dosnioji pusė“, – pridūrė G.Nausėda.
„Aš čia ne tam, kad gąsdinčiau“
G.Nausėda taip pat atkreipė dėmesį į viešojoje erdvėje netylantį mitą, neva karo atveju poligonas taps vienu pirmųjų priešo taikinių. Jis ramino gyventojus, tvirtindamas, kad pavojaus atveju kariuomenė reaguotų iš anksto.
„Gerbiamieji, jeigu diena X artėtų – bet sakau, darome viską, kad tos dienos X apskritai nebūtų – nebūna taip, kad staiga iš kažkur nusileidžia parašiutais priešo pajėgos ir mus puola. Iš pradžių vyksta tam tikri paruošiamieji darbai ir tas yra matoma – pavyzdžiui, buvo matoma Ukrainoje ir kitose vietose, telkiama kariuomenė ir galima pakankamai aiškiai numatyti <...>, kada ta diena X bus. Tokiu atveju – jūs įsivaizduojate tikrai, kad kariuomenė toliau sėdės poligonuose ir vykdys pratybas? Kariuomenė pajudės į tuos taškus, į kuriuos numatyta pajudėti pagal regioninius NATO gynybos planus“, – aiškino G.Nausėda.
„Bet dar kartą kartoju – aš čia ne tam, kad jus gąsdinčiau. Aš tam, kad pasakyčiau, kad darome viską, kad viso šito nereikėtų. Kad Lietuva su savo medžiais, su savo gražia gamta, su savo nuostabiais žmonėmis liktų nepriklausoma valstybė. Štai koks pagrindinis tikslas“, – dėstė jis.
Vis tik, G.Nausėda įspėjo, kad saugumo situacija išlieka ganėtinai rimta.
„Pacifizmas yra labai geras, kai mes gyvename kur nors Portugalijoje ir šalia nėra nedraugiškų valstybių. Tada galime būti pacifistais. Bet kai gyveni su 600 kilometrų siena su Baltarusija, kuri kiekvieną dieną vis kažką planuoja, kai turi bendrą sieną su Kaliningrado sritimi – irgi ne taip toli nuo čia – tada turi viską vertinti labai realiai ir jokiu būdu neužsidėti rožinių akinių“, – kalbėjo prezidentas.
Neigė, kad nukentės vietos verslai
Šalies vadovas neigė, kad dėl poligono užsidaryti turės vietiniai verslai, pavyzdžiui, baidarių verslas. Jis tikino pats baidare praplauksiantis Baltosios Ančios upe, kuri ribojasi su būsimojo poligono teritorija.
„Aš pats norėčiau pabandyti jūsų Baltąja Ančia ir Palangėle praplaukti. Galiu aš tą padaryti? Šiandien? Patikėkite, jeigu kas nors pamatytų prezidentą, sausio mėnesį sėdintį su kostiumu baidarėje...“ – šyptelėjo G.Nausėda.
„Dėl baidarių aš irgi nebūčiau toks skeptiškas, bet viską parodys laikas (...) Verslą vykdyti, kaip ir dabar vykdote, tikrai galėsite. Privažiavimo takus kariuomenė tikrai užtikrins“, – pridūrė krašto apsaugos ministras R.Kaunas.
Jis teigė manąs, kad baidarių verslas poligono teritorijoje net suklestės, nes žmonėms tai taps tam tikra egzotika.
„Tiesą sakant, manau, kad pas jus net daugiau klientų bus, nes atsiranda šiokia tokia egzotika, kaip baidarėmis plaukti tuo poligonu“, – pasvarstė ministras.
Prieš savaitę Lazdijų kultūros centre vyko antrasis Krašto apsaugos ministerijos (KAM), kariuomenės bei kitų atsakingų institucijų susitikimas su Kapčiamiesčio krašto gyventojais.
Kaip ir pirmajame susitikime, taip ir šį kartą auditorijoje netrūko įtampos – susirinkusieji neslėpė pasipiktinimo, apipylė kalbėjusiuosius klausimais. Kaip tuomet teigė KAM Logistikos departamento direktorius Aurius Daškevičius, į poligono teritoriją įeina maždaug 100 sodybų.
Vis tik, tik 13 jų patenka į tą poligono dalį, kur planuojamos šaudyklos. Dėl saugumo reikalavimų šių sodybų gyventojai privalės išsikelti.
Tuo metu kitos sodybos numatytos karinio mokymo teritorijoje – joje civilinė veikla nebus ribojama. Šios dalies gyventojai galės pasirinkti, ar norėtų pasilikti gyventi, ar norėtų, kad valstybė išpirktų jų turtą.
Institucijų atstovai tvirtino, kad prieš priimant bet kokius sprendimus, su kiekvienu į viso poligono teritoriją įeinančios sodybos savininku bus kalbama individualiai, tariamasi dėl galimų kompromisų.
Be to, kraštiečių turtą vertins nepriklausomi vertintojai, žadamos kompensacijos.