Pastarasis dėl poligono laikosi kiek kitokios nuomonės nei jo koalicijos partneriai ir šalies vadovas – sprendimams ir komunikacijai negaili kritikos, nors tvirtina, kad apskritai prieš poligoną nėra nusiteikęs.
Anksčiau Lrytas kalbintas R.Žemaitaitis patikino, kad savo vizito pas gyventojus prie G.Nausėdos susitikimo nederino – mat jo darbotvarkė sudarinėjama likus mėnesiui iki išvykų.
„Aušriečių“ pirmininkas tąkart negailėjo kritikos kariuomenės vadui Raimundui Vaikšnorui ir sakė važiuosiantis į Lazdijų rajoną taisyti kariuomenės pridarytų klaidų ir nuraminti žmones.
R. Žemaitaičio susitikime Lazdijuose – netikėtas svečias: A. Valinskas neieškojo žodžio kišenėje
„Žeminti žmones, kalbėti, kad jie nemoka himno, kramto gumą, yra paveikti Kremliaus – tai yra nesuvokiami dalykai komunikacine prasme. Žmonės yra emociškai įaudrinti. Reikia nuvažiuoti juos nuraminti, atsakyti į klausimus, kurie juos domina, kur yra problemos“, – Lrytas nurodė R.Žemaitaitis.
„Mano pagrindinė žinia bus susirinkti informaciją iš žmonių (…). Parodysiu partijos mokomojoje medžiagoje, kaip neturėtų bendrauti žmonės, kurie nori kažką su žmonėmis susitarti“, – savaitės pradžioje teigė jis.
Susiję straipsniai
Atsikirto dėl žodžių apie himną
Į Lazdijų viešąją biblioteką R.Žemaitaitis atvyko kartu su bendražygiais – Seimo nariais Aidu Gedvilu ir Artūru Skardžiumi. Juos pasitiko ne tik beveik pilna salė žmonių, bet ir būrelis žurnalistų.
Tai nėra labai įprasta, nes po Lietuvą daug keliaujantis politikas dažniausiai su žmonėmis susitinka akis į akį. Tad gyventojai dėmesį atkreipė ir į žiniasklaidos atstovus.
„Iš kur jūs čia šiandien prisisamdėt šitų žurnalistų? Kaip čia taip nutiko? Mokėjot ar patys atvažiavo?“ – teiravosi viena moteris.
„Patys jie tikrai atvažiuoja, jiems tikrai yra įdomu. (...) Aš daugumą iš jų pažįstu, tikrai geri žurnalistai, išskyrus Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę“, – atsakė „aušriečių“ pirmininkas.
Politikas teigė norintis su gyventojais pasikalbėti tiek apie poligoną, tiek apie tai, kaip apskritai teks gyventi 2026 metais.
„Kadangi klausimų būna įvairių, nepaisant to, kad kai kurie atsiunčia, kur parėkautų, pacypautų ir panašiai, tai jeigu būtų tokių, kurie pašauksit, padainuot norit, pagrot – tai va, yra muzikos instrumentas, tikrai drąsiai galit kažką padaryti.
Bet jeigu norite šaukti, tai šeštadienį devintą valandą bus medžioklė, kviečiu į medžioklę“, – susirinkusiems sakė R.Žemaitaitis.
Kalbėdamas apie Kapčiamiesčio poligono aktualijas R.Žemaitaitis pirmiausia vėl nepagailėjo kritikos kariuomenės vadui R.Vaikšnorui, bet karčių žodžių gavo ir valdžia, kurioje pats yra.
Politikas aiškino, kad jis ir pats nėra gavęs svarbios informacijos, pavyzdžiui, apie kitų poligonų apkrovimą, poligonui numatytos teritorijos vertinimo.
„Dvi savaitės atgal atvažiuoja kariuomenės vadas aiškinti, kad poligonas – labai gerai. Tai dabar klausimas yra – atsistoja mūsų kariuomenės vadas ir žmogui sako: kam tu keli klausimą, tu gal esi Maskvos paveiktas, tu įtakotas, kam tu keli klausimą, tu ką, okupantui nori bučiuoti kojas?“, – citavo R.Žemaitaitis.
Jis taip pat pabrėžė, kad pats nėra nusistatęs prieš poligono statybas, bet akcentavo, kad informacijos šiandien yra per mažai.
„Jūs man parodykit, kur Žemaitaitis pasakė „prieš“. Pasakė „prieš“, jeigu neišsprendžiami esminiai klausimai“, – tvirtino politikas.
„Klausimą uždaviau – ar buvot nuvažiavęs pas žmones? Ne civiliai, ne su uniformom, ne su būtsais, pasišnekėt su žmonėm. „Ne, o kam mes ten turim važiuot“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Pasak „Nemuno aušros“ pirmininko, šiandien susitikti su gyventojais važiuoja tik jis ir prezidentas.
„Čia mums reikia? Čia mums reikia šito dalyko? Mes visi šiandien galim sėdėt ir politinius dividendus gauti iš šito dalyko.
Šiandien turi važiuoti ir tartis su žmonėmis tie, kuriems yra privaloma“, – aiškino R.Žemaitaitis.
Kiek vėliau vienas salėje sėdėjęs vyras R.Žemaitaičiui netikėtai šūktelėjo, kad „vakar kareiviai jį išdūrino“.
„Politikai tave išdūrino. Mes neduodam informacijos, mes nevažiuojam, nekalbam. Tie, kurie šiandien turi vykdyti vykdomają valdžią, kurie turėtų eiti su jumis šnekėtis, ne su būtsais turi ateiti šnekėtis, ne Vaikšnoras, kuris tyčiojasi iš žmonių, kad himno nemoka.
Paimk paprastą dalyką: nuvažiuotų dabar žurnalistai prie kariškių ir tegul pasako: trečias nuo galo himno sakinys koks yra? Apsi*ik tu – nė vienas nepasakytų. Aš net negalėčiau pasakyti.
Ar jūs suprantat, kad negali kariškiai šito dalyko daryti? Negali. Ir ne kariuomenė – tik civilis šitą gali daryti. Kariškis esi, važiuok į karinį dalinį ir ten su kariškiais aiškinkis santykius“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Gyventojai „Nemuno aušros“ vadovui turėjo pačių įvairiausių klausimų – pradedant oro tarša ir baigiant tuo, kas „uždegė žalią šviesą“ poligono statyboms.
Prakalbo ir A.Valinskas
Gyventojams pasiteiravus, ar tikrai poligonas Kapčiamiestyje bus, „aušriečių“ lyderis kalbėjo, kad sustabdyti jo jau nebeįmanoma. Visgi jis pažadėjo užtarti gyventojus, kad su jais dėl jų turto būtų atsiskaityta tinkamai.
Tiesa, susitikimui jau gerokai įpusėjus šalia R.Žemaitaičio atsistojo ir buvęs Seimo pirmininkas, prodiuseris Arūnas Valinskas, nors publika jį sutiko ne itin šiltai.
Viena moteris, kuri taip pat audringai reiškėsi ir neseniai vykusiame susitikime su krašto apsaugos ministru R.Kaunu bei kariuomenės vadu, svarstė, "ko čia visi Vilniuje bijo", klausė, kokiam karui čia ruošiamasi.
„Visi mane pristatė kaip bomžo mamą ir neleido net apginti savo vaikų. Aš kovoju ne už pušis, aš galiu jums atiduoti, galiu atiduoti ir namus – man jų nebereikia. Palikit mano vaikus ramybėje. Aš ne tan juos gimdžiau, ne tam juos auginu, kad jūs juos panaudotumėt rusų masalui. Ar jūs mus suprantat?“ – klausė moteris.
„Kokią teisę šitas žmogus čia turi kalbėt?“ – pamačiusi besistojant A.Valinską piktinosi gyventoja.
„Ponia, prašau labai...“ – ją raminti bandė R.Žemaitaitis.
„Miela ponia, aš esu toks pats pilietis ir žiūrėdamas jums į akis galiu drąsiai pasakyti – negėdinkite manęs, gerai?
Aš jums nesakiau nė vienos replikos. Patylėkit ir jūs“, – paprašė A.Valinskas.
Tuomet gyventojams jis davė ir vieną patarimą.
„Jeigu jūs sakote, kad mes neturime, ko bijoti, atsiverskite nuotraukas, kaip atrodė puikus kurortinis miestelis Buča, prie Kijyvo.
Atsiverskite nuotraukas ir pasižiūrėkite. Jie taip pat galvojo. Ar matėt nuotraukas?“ – klausė A.Valinskas.
Anot jo, tai, kad poligonas Kapčiamiestyje bus, jau yra nuspręsta dabartinių valdančiųjų, sprendimą palaimino ir G.Nausėda. Tačiau valdžios komunikacijai A.Valinskas taip pat turėjo pastabų.
„Aš dažnai nesutinku su Remigijumi, bet su kuo aš sutinku šiandien – sėdėjau ir klausiausi – jis visiškai aiškiai pasakė klaidas, kurias padarė dabartiniai valdantieji, esantys valdžioje, nesikalbėdami su žmonėmis ir neišaiškindami.
Jie pradėjo nuo antro galo. Dabar jau vyksta konsultacijos. Reikėjo atvažiuoti iš anksto“, – sakė jis.
„Nevyksta!“ – į tai sureagavo vienas vyriškis.
„Žiūrėkit, nekelkit balso“, – paprašė A.Valinskas.
„Aš vakar buvau, jos nevyko!“ – neatlyžo gyventojas.
Primename, kad gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Visgi dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas R.Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.
Karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos. Čia iš viso yra 13 sodybų.
Maždaug du trečdaliai poligono teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirta manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos. Jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis, ar išsikelti. Tokiu atveju gyventojų turimą sklypą išpirktų valstybė.
Taigi iš viso planuojamo karinio poligono bei karinio mokymo teritorijoje yra 90 sodybų. Anksčiau skelbta, kad išpirkimui bus numatyta 40 mln. eurų.
Kaip skelbė ministerija, vertinant asmenų turtą, bus nustatoma ir atlyginama nekilnojamojo turto vertė, taip pat sodinių, želdinių ir medynų tūrio vertė, įskaitant įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti.