Jis džiaugiasi, kad Lietuva nuo 2018 m. yra tapusi asocijuotąja CERN nare, tačiau pabrėžia, kad dabar šalis yra pasiruošusi kelių metų perspektyvoje tapti visateise organizacijos nare.
„Lietuva įgytų visai kitą balsą, sprendžiamąjį balsą formuojant Europos inovacijų politiką – čia iš esmės yra inovacijų šventovė šitoje vietoje, patekimas į CERN tarybą suteikia visai kitokias galimybes šaliai, kuri yra narė“, – pirmadienį lankydamasis Šveicarijoje, CERN būstinėje sakė Lietuvos prezidentas.
G. Nausėda Lietuvos narystę CERN laiko svarbia galimybe: įgytume visai kitą balsą
„Labai daugeliu požiūrių tai būtų žingsnis į priekį. Visų pirma, dabar yra labai natūralūs kiekybiniai apribojimai tiek lietuvių darbuotojams, dirbantiems čia, CERN, tiek projektų apimčiai, kai mūsų kompanijos teikia ir vykdo paslaugas nustatyti (…) apribojimai, kurių peržengti negalime. Tuo tarpu mes išnaudojome jau visą potencialą ir atsirėmėme į lubas“, – teigė G. Nausėda.
Susiję straipsniai
Pasak šalies vadovo, visateisė narystė CERN suteiktų galimybę Lietuvos mokslininkams siūlyti savo sukurtas technologijas, kurių vystyme šalis lyderiauja – ypač lazerių, fotonikos srityse.
„Atsivertų visai kiti horizontai – žinant Lietuvos mokslininkų pajėgumą, talentus, manau, kad tikrai greitai šitas ertmes užpildytume“, – tikino G. Nausėda.
Jis pirmadienį susitiko su CERN organizacijos generaliniu direktoriumi Marku Thomsonu, vėliau su juo atidarys aukšto lygio Lietuvos ir CERN mokslo ir inovacijų forumą „Lietuvos ir CERN partnerystės stiprinimas siekiant užtikrinti Europos aukštųjų technologijų ateitį“.