„Aš tikrai nekomentuosiu, ką jis daro (…), tik man labai norėtųsi, kad kai valstybėje esame sukūrę tam tikrus formatus, įrankius, procedūras, kaip įtraukti Vyriausybę visą, kolegialiai, per Vyriausybės pasitarimus ir posėdžius (…), išnaudokime tas vietas diskusijoms – yra formatas frakcijoje kalbėtis“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė K. Budrys.
„Mes dabar viso to nedarome, bet eterį užteršiame mintimis, kad mes neturime vieningo supratimo, ar kad Lietuva kliba. Nekliba Lietuva“, – dėstė jis.
Anot K. Budrio, Lietuvos pozicija Grenlandijos atžvilgiu yra suderinta nacionaliniu lygmeniu ir atitinka bendrą su užsienio partneriais požiūrį.
„Komentuojame tiek, kiek yra poreikis žinoti mūsų poziciją. Mes ją esame užsifiksavę įvairiais lygmenimis (…). Tai yra ne tik valdančiosios, bet visų politinių šeimų sutarta pozicija Lietuvoje. Aš tai galiu teigti. Lietuva prisijungė prie šalių grupės pareiškimo“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.
„Aš jaučiuosi, kad mes esame labai stiprioje, vieningoje (…) pozicijoje“, – pabrėžė jis.
Kaip buvo skelbta, trečiadienį R. Žemaitaitis sukritikavo Lietuvos politiką Grenlandijos atžvilgiu. Parlamentaras teigė, kad šalies politikams vertėtų mažiau komentuoti šį klausimą. Jis taip pat svarstė, jog tokiu būdu neva kurstoma įtampa su Jungtinėmis Valstijomis.
Kvietimo siųsti karius į Grenlandiją nesulaukėme, bet turime būti atviri
Tuo metu Į Lietuvą trečiadienį atvykstant Danijos karališkajai porai, užsienio reikalų ministras K. Budrys sako, kad viena iš aptariamų temų abiejų šalių dvišaliuose ir delegacijų susitikimuose bus tolesnis Grenlandijos saugumas.
Anot K. Budrio, prisidedant prie salos saugumo, šiuo požiūriu Lietuva turi būti atvira įvairiems scenarijams, tarp kurių ir Lietuvos karių siuntimas į šią salą.
„Svarstant klausimus dėl papildomo NATO valstybių indėlio į Arkties saugumą, Lietuva turi būti atvira įvairioms opcijoms. Mes esame pasižiūrėję, ką mes darome tyrimų srityje, turiu omenyje mokslinius tyrimus, ką mes darome ir dabar, dalyvaudami pratybose, jos yra organizuojamas Arktyje, kokie kariai ten dalyvauja ir panašiai“, – sakė K. Budrys.
„Taip, tie variantai gali būti. Mes tokio kvietimo nesame gavę“, – tikino jis.
Klausimų dėl Grenlandijos likimo kilo po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas ir vėl pareiškė pretenzijas į šią šalį.
Baltųjų rūmų šeimininkas šių metų pradžioje interviu žurnalui „The Atlantic“ pareiškė, kad „mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“.
Reaguodama į šiuos pareiškimus, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen teigė, jog Jungtinės Valstijos „neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos Karalystės dalies.
Be to, šiuos D. Trumpo ketinimus smerkė dalis sąjungininkų, pabrėždami, jog Grenlandija turi teisę į savo nepriklausomumą.
JAV prezidentas grasino jo planams nepritariančioms valstybėms įvesti muitus. Tiesa, kiek vėliau nuo šių planų jis atsitraukė.
Tuo metu Lietuvos valdžios lyderiai svarstė, jog jei NATO inicijuos karines pratybas Arktyje, skirtas šio regiono saugumui užtikrinti, jose turėtų dalyvauti ir Lietuva.