Kaip jau skelbta anksčiau, dėl radaruose užfiksuotų oro balionams būdingų navigacinių atžymų Vilniaus oro uosto veikla buvo sustabdyta net tris kartus.
NKVC vadovas V.Vitkauskas nurodė, kad toks balionų antskrydis – intensyviausias šiemet.
„Svarbu pažymėti, kad ši naktis turbūt buvo intensyviausia per visus šiuos metus, fiksavome iš viso 42 atvejus mūsų radaruose“, – trečiadienį LRT radijui sakė jis.
„Vyksta intensyvus mūsų tarnybų darbas. Mestos didelės pajėgos, kad būtų nustatyti tie, kas atvyksta pasiimti šitų siuntų, ir kad užkardyti tokius atvejus ateityje“, – pažymėjo NKVC vadovas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius trečiadienio rytą portalui Lrytas aiškino, kad sugrįžęs balionų antplūdis Lietuvai siunčia signalą.
„Aš žiūriu taip, kad mūsų kaimynas nori priversti mūsų šalį derėtis su juo, ieškoti politinių kontaktų, pripažinti jo vyriausybę ir jį patį legitimiu. Aš šitaip žiūriu.
Matome, kad septyni kroviniai, kiek aš suprantu, pagauti, ir kai kurie asmenys sulaikyti. Ištisą mėnesį, gal ir daugiau, nebuvo čia tokių skraidymų – gal buvo vienas kitas, bet jis netrukdė oro uosto veiklai.
Deja, matyt, mūsų kaimynui trūksta kantrybė, kadangi su juo nėra politinio kontakto“, – vertino R.Sinkevičius.
Paklaustas, kas lėmė tokią pertrauką – ar oro sąlygos, ar valstybės veiksmai, pasak NSGK pirmininko, tam, kad kontrabandiniai balionai kurį laiką netrikdė mūsų oro uosto darbo, įtakos turėjo ir JAV specialiojo pasiuntinio J.Cole'o vizitas į Baltarusiją.
„Čia buvo šioje vietoje pasiektas rezultatas pagrinde. O dabar, matyt, nusprendė, kad jau laikas pradėti Lietuvą vėl spausti visais įmanomais būdais. Vilkikai negrąžinti, balionai vėl atnaujinti. Matyt, yra šitaip“, – komentavo R.Sinkevičius, pridūręs, kad dabar problemos sprendimui vėl reikia diplomatinių, techninių ir teisinių priemonių.
„Kitų priemonių kaip ir nelabai yra. Karinių priemonių numušinėti balionus arba neracionalu, arba jų nėra, tai lieka kas – tą pačią ekstremalią situaciją išlaikyti pasienio zonoje, tie patys pareigūnų sustiprinti reidai, budėjimai, patikros ir galbūt kontaktų ieškojimas tarp pasienio vadovų, galbūt dar kaip nors. Visai be kontakto palikti šituos dalykus irgi neišeina“, – sakė NSGK vadovas.
Tiesa, daug kritiškiau į sugrįžusius balionus sureagavo taip pat šio komiteto narė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, namų darbų dėl šios hibridinės grėsmės valdantieji nepasidarė iki šiol.
„Dar kartą apie plano A (ne)turėjimą. Kol vėjas pūtė mums palankia kryptimi, beveik pasimiršo, kad praėjusį rudenį prasidėjusi Lukašenkos režimo hibridinė ataka nesibaigė, o jos pauzę lėmė ne aktyvi I. Ruginienės diplomatija (kaip kad ji gyrėsi), o trumpalaikis Lukašenkos ir JAV administracijos interesų sutapimas bei vėjo kryptis.
Per Lukašenkos mums suteiktą pauzę valdantieji sukūrė LRT įstatymo krizę, Kapčiamiesčio fiasko, garsiai skambėjo socdemų (ne)garbės pirmininko Vytenio Andriukaičio pasvarstymai apie baltarusiškų trašų tranzito atnaujinimą.
Patyliukais du kartus iš Seimo darbotvarkės buvo išbraukta mano pasiūlyta ir beveik visų Seimo frakcijų seniūnų palaikyta Rezoliucija dėl Lukašenkos režimo Hibridinės atakos, kurioje buvo numatyti įpareigojimai mūsų vyriausybei ir kreipimaisi į sąjungininkus ir partnerius Europoje. Numanoma priežastis – nenoras trukdyti vykstančioms deryboms ir erzinti Lukašenkos. Taip pat iš Lietuvos išprašyta jį erzinusi Sviatlana Cichanouskaja.
Namų darbų, kaip gintis nuo hibridinės balionų atakos daroma nebuvo. Ne tas galvoje. Tikėtina, kad dabartiniai valdantieji vis dar tiki Lukašenkos „gera valia“. Labai naivus tikėjimas, kad rodydamas silpnumą ir negebėjimą pasirūpinti savimi ar sutelkti draugų palaikymą, sulauksi agresoriaus užuojautos ir supratimo“, – feisbuke rašė V.Čmilytė-Nielsen.
D.Gaižauskas: reikia griežtesnės rankos
Valstietis, NSGK narys Dainius Gaižauskas svarstė, kad trumpalaikį efektą dėl kontrabandinių balionų turėjome tada, kai politikai dėl šios situacijos patyrė didesnį spaudimą. Dabar esą vėl reikia grįžti prie rimtesnių darbų.
„Visi turėtų suprasti, ir valdantieji pagaliau, kad vis dėlto mano siūlymas (yra reikalingas), jog Seime turėtų atsirasti parlamentinės kontrolės komisija, kuri atliktų darbą trimis kryptimis: pirma – dėl hibrido, kur aš visą laiką esu kartojęs, kokį hibridą Lietuva patiria, kokia žala, kokia apimtimi.
Kai mes žinotume tikrą padėtį, tada galėtume kreiptis pagalbos ir į partnerius, ir taip toliau, oficialiai, kai parlamentas patvirtintų, kad mes patiriame hibridą, ir su hibridu irgi turi įsijungti tam tikri gynybiniai planai, jog padėtų tvarkytis“, – aiškino D.Gaižauskas.
Antra kryptis, pasak politiko – svarbu, kad visos atsakingos tarnybos vėl susivienytų ir maksimaliai pajungtų savo pajėgumus.
„Pavyzdžiui, saugumas ir karinė žvalgyba dėl to, kad kontrabandos be Baltarusijos KGB tikrai negali būti. Tai reiškia, kad turi būti tarpininkavimo formos, ikiteisminiai tyrimai turi prasidėti.
Tai bent jau šitą kažką bandė daryti valdantieji, skelbė ekstremalią padėtį, kad tarnybos galėtų kartu dirbti, bet ar tai efektą duoda, ar ne – mes matome, kad nelabai. Nežinome, ar čia buvo tik kažkoks parodomasis smūgis, ar kaip, nes balionai vis tiek skrenda.
Tai reikalingas nuolatinis darbas būtent kovai su hibridinėmis atakomis, ir kad būtų pasijungusios oficialiai visos tarnybos“, – pabrėžė valstietis.
Taip pat, pasak D.Gaižausko, reikalingas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tyrimas, kodėl į kontrabandinius balionus anksčiau nebūdavo reaguojama rimčiau, jeigu buvo žinoma, kad jie skraido į Lietuvą.
„Nes balionų skaičius, palyginus su užpraeitais metais, padvigubėjo. Kodėl nesusitvarkome? Tai būtent šitas efektas, politinis spaudimas, vis dėlto sutelkė tarnybas, ir premjerė įsijungė, ir tą modelį panaudojo susitelkime, sudavė smūgį, mes matėme, kad kontrabandistus sulaikinėjo. Ir viskas – tuo pasibaigė“, – pastebėjo politikas.
D.Gaižausko teigimu, siekiant užkardyti šitą bėdą tiesiog efektyviai nesuveikė tie instrumentai, kurie buvo naudojami.
„Mano nuomonė išlieka tokia pati – turi būti skirta daugiau valstybės dėmesio, ir ne tik kontrabandiniams balionams, bet ir apskritai hibridinėms atakoms ir vidaus saugumo užtikrinimui priemonių irgi reikia maksimaliai tiek, kiek mes skiriame ir išorės grėsmėms“, – konstatavo valstietis.
Anot NSGK nario, nors problemų valstybėje daug, visiems poreikiams turėtų užtekti ir būti skirta vienodai dėmesio.
„Tam yra Seimas, Vyriausybė, tam yra institucijos. Paprasčiausiai reikia normalaus požiūrio ir darbo. Šiaip reikia čia ir griežtesnės rankos – aš bent jau tos pozicijos, kad tam tikri pareigūnai, kuriems mokesčių mokėtojai moka atlyginimus, turėtų atlikti savo pareigas kompetentingai.
Jeigu ne, turi būti neeilinės atestacijos ir reikia keisti vadovus iš tų, kurie tik sėdi ir nieko nepadaro, į ženkliai efektyvesnius. Bet tam pirmiausia turi būti daromi veiksmai. Ir vienas iš tų būdų, kurį aš siūlau – Seimas turėtų imtis parlamentinės lyderystės ir čia mes matytume visiškai kitokį vaizdą“, – įsitikinęs D.Gaižauskas.
Primename, kad dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos keliamo pavojaus pernai spalį, lapkritį ir gruodį ne kartą buvo stabdoma ir Vilniaus oro uosto veikla.
Praėjusių metų spalį suintensyvėjus kontrabandinių iš Baltarusijos leidžiamų balionų srautams Vyriausybė visoje šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Taip pat buvo uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai.
Vis tik siekiant spręsti situaciją dėl Baltarusijoje įstrigusių vežėjų siena su Baltarusija buvo atidaryta anksčiau.