Anot K.Budrio, šiuo metu nevyksta jokios derybos dėl galimo susitikimo darbotvarkės ar vietos, kur tokie pokalbiai galėtų vykti. Priešingai, pasak jo, vyksta darbas su sąjungininkais, diskusijos dėl sankcijų Minsko režimui pratęsimo.
„Šiuo metu tas nėra daroma, šiuo metu orientuojamės visai kitose kryptyse ir kitomis priemonėmis“, – žurnalistams Seime sakė K.Budrys.
„Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija koncentruojasi į tuos uždavinius, kurie yra iškelti dirbant Briuselyje su mūsų sąjungininkais – dar kartą akcentuojant, kokia yra situacija šiuo metu pasienyje, dirbant Briuselyje, nes vyksta intensyvus pasirengimas tiek sankcijų pratęsimui Baltarusijai, tiek vyksta pasirengimas būsimam 20 sankcijų paketui, dėl kurio sprendimo tikimės vasario pabaigoje“, – patikino jis.
Anot ministro, R.Motuzo pasvarstymai yra hipotetiniai – kaip ilgamečio diplomato.
„Hipotetiškai pasvarstymai, kurie buvo Seimo (Užsienio reikalų komiteto – Lrytas) pirmininko, aš su juo kalbėjausi (...). Jie vis tiek ilgametę patirtį turinčio diplomato, specialisto – jie yra. Aš juos išgirdau“, – nurodė užsienio reikalų ministras.
Vis tik, paklausus, kokios sąlygos turėtų susiklostyti, kad pokalbiai su Baltarusijos puse būtų inicijuojami, K.Budrys kartojo – Lietuva turi turėti reikiamus svertus Minskui spausti.
„Visų pirma, turime turėti įrankius rankose – ne tai, kad pats šnekėjimas ar nešnekėjimas yra kažkoks Rubikonas, kurį perlipi ar neperlipi, kažkokia raudona linija. Su kuo tu ateini ir ką tu turi rankose? Po lapkričio mėnesio turime aiškų partnerių supratimą apie tai, kas čia vyksta Europos Sąjungoje, turime sąjungininkų tiesioginį įsitraukimą, kalbu apie JAV, turime NATO įsitraukimą, kurie siunčia čia ekspertus“, – dėstė jis.
„Kai turime pakankamai įrankių, kai yra tinkamas metas – tada ir galima tai daryti. Ir mes čia, man atrodo, ne ten užstrigome. Čia ne pats faktas, kas, su kuo kalbasi, mes kalbamės su jais labai dažnai, beje“, – pridūrė K.Budrys, užsimindamas ir šią savaitę į ministeriją iškviestą Baltarusijos diplomatinį atstovą.
„Tie kontaktai vyksta. Bet jeigu norime ką nors rimčiau kalbėti, turime turėti rankose įrankius. Tai ties tais įrankiais Užsienio reikalų ministerija ir dirba“, – patikino diplomatijos vadovas.
Anksčiau šiuo klausimu K.Budrys laikėsi kategoriškesnės pozicijos. Kas pasikeitė?
„Kai mes kalbėjome lapkričio mėnesį, kai buvo pirmosios bangos prieš mus meteorologinių balionų, kontrabandinių balionų, aš sakiau – turime turėti atspirtį ir turėti įrankius, visų pirma. Negali iš karto eiti ir prašyti, kad nutrauktų tą veiklą“, – savo pasisakymus aiškino jis.
„Aš tos pozicijos laikausi ir dabar – ir bet kokiose derybose. Turi turėti įrankius, mes tuos įrankius kaupiame. Ir mūsų didysis įrankis – tai struktūrinė galia, kurią galime pasitelkti su Europos Sąjungos partneriais, su jų įrankiais ir taip pat su NATO, o ypač su JAV. (...) Mes juos daromės. Tai esame geroje kryptyje. Ir taip, taškus reikės kažkada sudėlioti“, – pripažino K.Budrys.
R.Motuzas paaiškino, ką turėjo omenyje
Ketvirtadienį „Žinių radijui“ R.Motuzas užsiminė, kad apie Lietuvos ir Baltarusijos atstovų susitikimą viceministrų lygmenyje. Kiek vėliau jis tikslino savo žodžius, teigdamas, kad joks susitikimas neplanuojamas, o jeigu toks dalykas ir būtų organizuojamas, tam reiktų turėti aiškią darbotvarkę, kuri atsispindėtų Lietuvos interesus.
Apie sumaištį sukėlusius pareiškimus pasisakė ir pats R.Motuzas. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas teigė – radijo laidoje vyko diskusija apie galimus scenarijus, pasvarstymus. Tačiau „socdemas“ patikino – jokie planai dėl galimų susitikimų su Baltarusija viceministrų lygiu nevyksta.
„Sprendimo tikrai nėra, galiu patikinti, kad nėra“, – Seime sakė jis.
„Žurnalistė pateikė klausimą, kad latviai, lenkai susitinka ir t.t. Žinoma, mes nepaneigėme, kad techninio lygmens derybos vyksta. Buvo klausimas – o kodėl mes nesusitinkame aukštesniame lygmenyje? Sakiau, kad aukštesniame lygmenyje šiandien nesusitinkame, tačiau šiandien kalbame apie tai – bet pirmiausiai kalbame apie tai, kokia galėtų būti darbotvarkė, ką mes apie tai kalbėtume“, – aiškinosi socialdemokratas.
„Šiandien turiu pasakyti, kad nėra priimtas joks sprendimas – nei politinis, nei diplomatinis, nei techninis dėl susitikimo. Tačiau pasvarstymai, atsižvelgiant į tai, kad pasigirsta raginimų ir iš mūsų kai kurių Seimo narių, visuomenės, girdėjome ir iš vežėjų, pagaliau ir baltarusiai provokuoja – mes svarstėme, kokia galėtų būti darbotvarkė“, – tęsė R.Motuzas.
Seimo narys patikino, kad dabartinėmis sąlygomis, kai Baltarusija nekeičia savo politikos žmogaus teisių atžvilgiu, kai tęsiasi hibridinė ataka ir į Lietuvą skrieja kontrabandiniai balionai, kalbėti su Minsku aukštesniu nei techniniu lygiu nėra prasmės.
„Politinės darbotvarkės nematome, nes, kaip matome, Baltarusija nekeičia savo politikos nei žmogaus teisių prasme, politiniai kaliniai nėra išlaisvinami, mes žinome, kad daugėja politinių kalinių“, – kalbėjo politikas.
„Tai buvo pasvarstymai, kokia galėtų būti darbotvarkė. Bet mes šiai dienai tos darbotvarkės neturime“, – kartojo jis.
Sureagavo ir Seimo pirmininkas
Į R.Motuzo pasvarstymus sureagavo ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Jis patikino, kad šiuo metu nevyksta politinio lygmens diskusijos su Baltarusija.
„Mano žiniomis, nevyksta politinio lygmens susitikimai, vyksta techninio lygmens susitikimai. Girdime iš Baltarusijos pusės, kad jie to norėtų – matysime“, – sakė jis.
„Reikia sulaukti europinių sankcijų sprendimo ir tada žiūrėsime, kaip toliau viskas judės“, – teigė Seimo pirmininkas.
Tuo metu kalbėdamas apie sankcijas Baltarusijai, politikas tvirtino, jog Lietuvos pozicija nesikeičia – pratęsti ribojamąsias priemones reikia.
„Kol kas Lietuvos pozicija yra labai aiški – sankcijų pratęsimas yra reikalingas, nes didžioji dalis politinių kalinių tebelaikomi Baltarusijos kalėjimuose, pažangos jokios nėra, Baltarusija toliau yra integravusis pakankamai daug su Rusija, yra tam tikra grėsmė dėl veiksmų prieš Ukrainą iš Baltarusijos pusės“, – nurodė J.Olekas.