Jeigu feisbuke sugalvotumėte parašyti komentarą po premjerės Ingos Ruginienės arba prezidento Gitano Nausėdos viešai skelbiamais įrašais, to padaryti jums šiandien greičiausiai nepavyktų.

Priežastis – aukščiausi šalies vadovai jau kurį laiką šiame socialiniame tinkle yra išsijungę komentavimo funkciją, tad norintieji arba pagirti, arba sukritikuoti ministrę pirmininkę arba šalies vadovą turėtų ieškoti kitų būdų. Tiesa, I.Ruginienė komentuoti savo keliamą turinį leidžia išskirtinai tik savo feisbuko draugams – visiems kitiems tokios galimybės nėra.

Akyliausi pastebi, kad komentuoti savo įrašų G.Nausėda ir I.Ruginienė greičiausiai nebeleidžia maždaug nuo praėjusių metų pabaigos – būtent tada emocijos dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų buvo pasiekusios aukščiausią tašką, o kritikos valstybės vadovai vis dar susilaukdavo dėl oro uosto darbą nuolat paralyžiuojančių kontrabandinių balionų iš Baltarusijos.

Ką rodo toks toks šalies vadovų sprendimas – kritikos baimę ar laisvę pasirinkti? Portalo Lrytas kalbinti komunikacijos ekspertai svarsto, kad toks elgesys iš esmės netgi rodo tam tikrą politikų atsiribojimą nuo visuomenės. Taip pat ir tai, jog palaikyti kontaktą su žmonėmis, kurie yra be galo įvairūs, nėra taip jau paprasta.

[[ge:lrytas:lrytas:41137267]]

Tačiau valstybės lyderiams specialistai turi ir patarimų – mat būti ar komunikuoti socialiniuose tinkuose apskritai nėra didžiulė būtinybė, o tik vienas iš pasirinkimų, tad prisibijant neigiamų komentarų galima su visuomene bendrauti ir kitaip.

Tiesa, I.Ruginienės bei G.Nausėdos atstovai portalui Lrytas pateikė paaiškinimus – nurodė, kad komentarai paskyrose apriboti dėl vadinamųjų botų, neapykantos kalbos ir dezinformacijos.

Neišvengiama žaidimo dalis

Tiek G.Nausėda, tiek I.Ruginienė yra gana aktyvūs socialiniuose tinkluose – jų įrašai pasirodo bent kas kelias dienas, o kartais – ir dar dažniau. Tačiau reaguoti į juos bent jau feisbuko vartotojai gali nebent patiktukais ar kitomis emocijomis – mat prezidento paskyrą valdantys žmonės komentavimo galimybę apskritai išjungę, o premjerė leidžia komentuoti tik savo draugų ratui.

[[ge:lrytas:lrytas:41130147]][[ge:lrytas:lrytas:41094915]][[ge:lrytas:lrytas:41130725]]

Kiek tokių draugų turi I.Ruginienė, bent jau ją sekantiems arba į jos profilį užėjusiems vartotojams nežinoma.

Kiek kitokia situacija yra kitame populiariame socialiniame tinkle – „Instagram“. Čia komentuoti prezidento G.Nausėdos įrašus gali jau visi. Tuo metu I.Ruginienės asmeninėje „Instagram“ paskyroje paskutinis įrašas iš saulėtų atostogų patalpintas praėjusių metų vasarą, o visa kita komunikacija perkelta į Vyriausybės „Instagram“ paskyrą, kur komentavimas taip pat įmanomas.

Tiek po prezidento, tiek po premjerės feisbuko įrašais ypač praėjusių metų pabaigoje komentarų tikrai netrūko – gyventojai pyktį liejo ir dėl LRT klausimo, ir dėl kitų skaudulių, nors netrūko ir palaikymo žinučių. Visgi dabar galimybė pareikšti savo nuomonę kiek apribota. Kodėl?

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto profesorius dr. Andrius Šuminas svarstė, jog įvairių socialinių tinklų platformų pagrindinė esmė ir yra ta, jog tai suteikia komunikacijos ir ypač abipusės komunikacijos galimybę.

„Sakykime, kad politikai gali komunikuoti su visuomene, su potencialiais rinkėjais, ir iš kitos pusės – tie patys žmonės visuomenėje irgi gali išsakyti savo tam tikras pažiūras, nuomones, pastebėjimus politikų atžvilgiu“, – Lrytas sakė A.Šuminas.

[[ge:lrytas:lrytas:41146235]]

Todėl, anot profesoriaus, toks komentarų apribojimas iš esmės gali rodyti, kad politikai tam tikra prasme atsiriboja nuo visuomenės.

„Žinoma, tuose komentaruose dažnai buvo galima matyti ir kritiką, ir tam tikras pašaipas, ir panašius dalykus, tačiau tai yra neišvengiama žaidimo dalis.

Visgi tos socialinės platformos tam ir yra skirtos, kad jose vyktų komunikacija ir diskusija. Toks vienkryptės komunikacijos pasirinkimas rodo tam tikra prasme nenorėjimą turėti ryšio su visuomene ir nenorėjimą girdėti kritikos“, – vertino A.Šuminas.

VU Komunikacijos fakulteto profesoriaus teigimu, bet kuris politikas turėtų būti pasiruošęs tam, kad jį žmonės ne tik girs, bet ir peiks. O kritikos baimė, tęsė jis, nerodo politikų stiprumo.

Tiesa, dar visai neseniai feisbuke kilo bruzdesys ir dėl oficialią Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) paskyrą administruojančių žmonių elgesio. Kai kurie internautai pastebėjo, kad parašę kritišką komentarą po LSDP paskyros įrašais netrukus buvo užblokuoti.

„Atsikeli iš ryto ir pamatai, jog arčiausiai žmonių esanti Lietuvos partija – LSDP – tave užblokavo savo FB paskyroje“, – tuomet rašė vienas vyras, papasakojęs, jog socialdemokratų paskyroje jis pakomentavo kelis įrašus ir sukritikavo partiją už buldozeriu stumiamus ir Kremliui naudingus įstatymus.

Partijos feisbuke nepageidaujamas tapo ir laidų vedėjas, komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis.

„Aš tiesiog pakomentavau vieną žodį – gėda. ir gavau bloką. Labai brandu iš didžiausios valdančios partijos, žinoma. Bet ar tai stebina? Nemanau. Socialdemokratai seniai yra pasiekę dugną ir yra tokioje krizėje, kokios šalis seniai nematė. Tik nuo to, kad blokuos jiems nepatinkančius komentarus, nuomonė juk apie juos nepasikeis“, – portalui Lrytas anksčiau sakė S.Vaitulionis.

Ar tai – naujas politikų bendravimo žanras?

„Politikai ir partijos gali susikurti savo burbulus, juose užsidaryti ir įsivaizduoti, kad viskas yra gražu ir rožinių spalvų, bet realybė tokia nėra, ir vis tiek anksčiau ar vėliau iš tų burbulų reikia išeiti“, – konstatavo A.Šuminas.

[[ge:lrytas:lrytas:41146155]]

Tačiau apskritai, tęsė VU Komunikacijos fakulteto profesorius, toks blokavimas ar komentarų trynimas nėra naujas dalykas – esą tokių dalykų būdavo ir anksčiau. Specialistas kartojo, kad vis dėlto politikai kritikos bijoti neturėtų, nes vien tik palaikymo imitavimas atrodo primityviai ir net šiek tiek juokingai.

Pasak A.Šumino, toks politikų elgesys socialiniuose tinkluose yra vienas iš pavyzdžių, kad su politine komunikacija šiandien nėra viskas gerai, ir palaikyti kontaktą su visuomene tautos išrinktiesiems nėra taip jau paprasta.

„Žinoma, iš kitos pusės, mes matome tą didėjančią visuomenės poliarizaciją – ir politikai, ir paprasti žmonės užsidaro savo burbuluose, mato tik tam tikrus fragmentus savo šalininkų rate, o tai sukuria tik palaikymo, kažkokios nuomonės dominavimo iliuziją“, – svarstė profesorius.

Pasirinkimą visgi turi

Komunikacijos ekspertas, Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas, paklaustas, kaip vertinti tokį, atrodytų, paprastą žingsnį kaip komentarų išjungimas, mąstė, jog šitaip politikai greičiausiai pradėjo saugoti savo psichologinę sveikatą.

„Nepaisant to, jie, kaip vieši asmenys, jau nebėra vien tik sau arba vien tik savo draugų ratui – tai reiškia, kad jie turėtų nustatyti tokias opcijas, jog ir jų turinio nematytų, pavyzdžiui, niekas kitas kaip tik draugai. Nes kitu atveju atrodo, kad jie tiesiog vengia tos visuomenės, kuri juos išrinko. O ji yra visokia.

Nuo senų senovės mes žinome, kad visada iškilęs politikas nebus vien tik mylimas ar mylima, tai sakyčiau, čia truputį yra ne taip suprastas komunikacinių įrankių pobūdis, dėl to, matyt, jie taip ir pasielgė“, – komentavo L.Kontrimas.

Tačiau jis taip pat pabrėžė ir vieną svarbią detalę – nepaisant to, kad technologijos dabar yra praktiškai visur, mes, kaip žmonės, vis dar turime teisę ir laisvę būti nuo jų nepriklausomi.

„Kitaip tariant – jeigu aš suprantu, kad dabar mano statusas gali būti pažeidžiamumo zonoje, tai gal aš tais įrankiais ir nesinaudoju? Pabrėžiu žodį įrankiais.

Tai nėra privalomas buvimas, ir jeigu ten tada tavęs nėra, tu niekam ir nebeužkliūni, gali būti pasiekiamas ar pasiekiama tarnybiniais būdais – juk yra tų kitų būdų, kaip galima su žmonėmis bendrauti.

[[ge:lrytas:lrytas:41146154]]

Sakyčiau, čia yra, matyt, pereinamojo etapo žmonių pavyzdys, kurie technologijas priima per daug rimtai, tarsi įsileisdami jas į šeimą, bet, mano galva, čia yra ne tik premjerės, ne tik prezidento, bet ir šiaip daugelio žmonių daroma klaida“, – vertino komunikacijos ekspertas.

Pasak L.Kontrimo, socialiniai tinklai ir įvairios technologijos iš esmės yra įrankiai, kuriuos mes pasitelkiame savo gyvenimui patobulinti ir palengvinti, bet jų visiems tikrai nereikia.

„Juk, pavyzdžiui, ne visi namuose yra nusipirkę tekinimo stakles. Bet tekintojas be tokių staklių neišsiverstų. Taip ir modernus žmogus yra susikūręs mitą, kad be dviejų telefonų, kompiuterių, planšetės ir kitų ryšių nebegali gyventi, bet yra ne taip“, – palygino jis.

Komunikacijos ekspertas tikino, kad pats komentarų nuo internautų politikų vietoje neuždarinėtų, tačiau aukščiausių šalies vadovų komandoms turi vieną esminį patarimą.

„Kai tampi premjeru arba partijos vadovu, tikrai yra komunikacijos žmonės, kurie gali ir turi tai prižiūrėti. Tai mano patarimas tiesiog yra toks – jeigu jau politikai bijo, kad jų atviras profilis taps labai nemalonia vieta užeiti, reikia ten nebežiūrėti, tačiau paskirti žmogų, kuris filtruoja turinį ir susumuoja, kas, kaip, ką, kokios tendencijos, ir politikui pateikia tik neutralizuotą informaciją.

Aš tuos politikus, kurie yra aukštose pozicijose, be galo gerai suprantu – kai ir pati darbo misija yra stresinė, dar savo privačioje socialinėje erdvėje sulaukti nuolatinių įžeidinėjimų ir nuvertinimų tikrai nėra malonu.

[[ge:lrytas:lrytas:41146147]]

Ir tegul skaitytojai tik neapsimeta, kad čia nieko tokio, lengva tai ištverti – na, ne.

Pajustumėte nors truputėlį to pykčio proveržio savęs link, pamatytumėte, kaip tai yra nemalonu ir netgi kartais skamba žlugdančiai“, – pažymėjo L.Kontrimas.

Pateikė paaiškinimus

Portalas Lrytas susisiekė tiek su Prezidentūros, tiek su premjerės I.Ruginienės atstovais su klausimu, dėl kokių priežasčių buvo apribotas komentavimas jų feisbuko paskyrose.

I.Ruginienės atstovas Ignas Algirdas Dobrovolskas nurodė, kad komentavimo funkcija jos paskyroje buvo apribota dar tada, kai I.Ruginienė buvo paskirtoji premjerė.

„Atsižvelgiant tiek į botų aktyvumą, tiek į neapykantos kalbos gausą, buvo nuspręsta jos „Facebook“ paskyros komentarus palikti matomus ir prieinamus tik Ministrės Pirmininkės draugų sąraše esantiems asmenims“, – informavo I.A.Dobrovolskas.

Prezidento G.Nausėdos atstovas R.Jasiulionis portalui Lrytas nurodė, kad komentavimo funkcija po prezidento įrašais jo feisbuko paskyroje sustabdyta dėl komentaruose reiškiamos neapykantos kalbos ir per fiktyvias paskyras skleidžiamos dezinformacijos.

G. Nausėdos ir I. Ruginienės įrašų taip lengvai nepakomentuosite: kodėl šalies vadovai internete pasistatė sieną?