„Taip, mes nesidžiaugiame tuo, kad diplomatinių santykių praktiškai nėra – jie yra pažeminti jau visiškai į žemą lygį. Tačiau tam, kad tie santykiai atsikurtų, turi būti abiejų valstybių noras ir Lietuva mato visas grėsmes, kurios yra susijusios su pernelyg artimu bendravimu su Kinijos režimu“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.
„Vėlgi, panašiai kaip Baltarusijos atveju, Kinijos valdžia yra Rusijos veiksmų Ukrainoje įgalintoja, skirdama dvigubos paskirties technologijas, remdama kitais būdais, neatleisdama ir dalyvaudama apeidinėjant sankcijas“, – pridūrė jis.
Prezidento vertinimu, Europa taip pat turėtų nuspręsti, kaip vertinti šią valstybę. Pasak G. Nausėdos, bandymas vienu metu laikyti Kiniją ekonomine partnere, konkurente ir strategine priešininke, neleidžia formuoti nuoseklios politikos.
„Mes tiek po pandemijos, tiek nuo karo Ukrainoje pradžios aiškiai matome, kad bet kokia pernelyg didelė priklausomybė produkcijos paslaugų tiekimo grandinėse nuo Kinijos sukelia pačiai Europai daug problemų. Europa turėtų vieną kartą labai aiškiai ir tiksliai susidėlioti, kaip ji vertina Kiniją. Negalima vertinti taip, kaip kurį laiką buvo labai populiaru vertinti – Kinija savotiškame trigubame vaidmenyje: ir kaip ekonominė partnerė, ir kaip konkurentė, ir trečia, kaip strateginė priešininkė. Kuomet atsiranda tos trys pušys, nesunku tarp jų pasiklysti“, – teigė šalies vadovas.
Tuo metu daliai politikų kritikuojant Lietuvos valdžios vykdomą užsienio politiką, prezidentas sako, jog pastarieji užsienio svečių vizitai į Lietuvą tik įrodo, jog šalis yra gerbiama tarptautinėje arenoje.
Be to, jis akcentuoja, jog derinant pragmatiškumą su vertybinėmis nuostatomis, būtina nenukrypti nuo nuoseklios politikos linijos, jog tai netaptų neaiškiu signalu sąjungininkams.
„Visai neseniai Lietuvoje įvykę vizitai yra, be kita ko, yra ženklas, kad Lietuva yra pripažįstama, kaip tvirtą stuburą ir labai aiškią užsienio politikos kryptį turinti valstybė, todėl mus gerbia kaimynai, todėl mus gerbia Ukraina – dėl to, kad mes nuosekliai laikomės tos pačios užsienio politikos linijos“, – akcentavo G. Nausėda.
„Aš manau, kad kai kas kalba, kad tai yra vertybinė politika, ar geriau ją reikėtų pakeisti į pragmatinę politiką – galima derinti ir vieną, ir kitą (…). Pragmatiškumas visada turi būti, tačiau kuomet tas pragmatiškumas nebeleidžia partneriams suprasti, ko apskritai Lietuva siekia ir kokias vertybes, kokius tikslus jos užsienio politika atstovauja, natūraliai tarp partnerių kyla nepasitikėjimas ir tada vargu, ar norėtų mūsų partneriai dalyvauti bendruose susitikimuose su Lietuvos vadovais ar kitais vadovais, kaip tai atsitiko praėjusią savaitę“, – dėstė ji.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau Ingos Ruginienės Ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
Prezidentas G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.