Apie tai E. Švenčionienė kalbėjo trečiadienį Vilniaus apygardos teisme, duodama parodymus baudžiamojoje byloje. Joje moteris kartu su kitais asmenimis yra kaltinama padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat jai pateikti kaltinimai ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
„Nepripažįstu kaltės. Nesuprantu kaltinimo. Tai ką turėčiau dėstyti, jei nesuprantu kaltinimo?“ – teismui sakė E. Švenčionienė, kuri posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu.
Visgi, kaltinamoji sutiko kiek plačiau išdėstyti savo poziciją. E. Švenčionienė, kalbėdama apie bylos epizodą, susijusį su jos dalyvavimu žiniasklaidos laidoje, kur buvo kalbama apie Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje. Kaltinamoji tiksliai neįvardijo, ką apie šiuos įvykius kalbėjo laidoje, tačiau pabrėžė, jog savo veiksmais įstatymų nepažeidė.
„Laidoje buvau žmogus, kuris užduoda man ir mano aplinkai rūpimus klausimus“, – sakė E. Švenčionienė.
Kaltinamoji pabrėžė, kad esą ne visi klausimai dėl Sausio 13-osios įvykių yra atsakyti.
„Tie, kurie dalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose, galimai turi, ką nuslėpti“, – užsiminė ji.
Anot E. Švenčionienės, Konstitucija garantuoja žmogui teisę kelti klausimus bet kokiomis temomis. Būtent šia teise ji teigė ir pasinaudojusi. Dėl to E. Švenčionienė tiino esanti itin nustebusi, jog dėl keltų klausimų atsidūrė teisiamųjų suole.
„Kaltinimas yra politiškai sufabrikuotas“, – pabrėžė kaltinamoji.
Jos įsitikinimu, kitaminčiai Lietuvoje pastaruoju metu pradėti persekioti, o dalis visuomenės esą yra neliečiami.
„Ramanauskas sako, kad reikia šaudyti tuos, kurie klausosi rusiškos muzikos. Jums tai nekliūna?“ – kėlė klausimus E. Švenčionienė.
Kaltinamoji, duodama parodymus teisme, teigė, kad ji savo kalbas apie Sausio 13-ąją grindžia ne vienu informacijos šaltinių, tarp kurių – už SSRS agresijos neigimą nuteisto Algirdo Paleckio byla, pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio pareiškimai.
„Vytauto Landsbergio pasisakymai man yra kaip kelrodė žvaigždė, kuriam nusispjauti ant 13 žmonių žūčių“, – sakė E. Švenčionienė.
Parodymus trečiadienį teisme davė ir kitas kaltinamasis, buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas. Jis kaltinimų sulaukė dėl to, kad 2023 m. pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius. Ten jis kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. Sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.
V. Ivanovas teisme sakė neigiantis savo kaltę.
„Negaliu pripažinti kaltės, nes juridiškai jie (kaltinimai – ELTA) nėra pagrįsti“, – sakė kaltinamasis.
Kaltinamasis nurodė, kad žiniasklaidos laidoje dalyvavo, siekdamas paskelbti tiesą apie Sausio 13-osios įvykius. Jis teigė, jog laidoje kėlė klausimus dėl aplinkybių, kuriomis Sausio 13-ąją žuvo žmonės, tikslumo. V. Ivanovas akcentavo nenorėjęs, nesiekęs įžeisti minėtų įvykių metu žuvusiųjų ar jų artimųjų.
„Jokiu būdu, aš esu krikščionis“, – tvirtino kaltinamasis.
K. Juraitis į teismą bus atvesdintas
Nuotoliniu būdu teismo posėdyje trečiadienį turėjo dalyvauti ir dar vienas kaltinamasis byloje Kazimieras Juraitis, tačiau jam tai padaryti nepavyko.
Bylą nagrinėjantis teisėjas Mindaugas Povilanskas atkreipė dėmesį į tai, kad K. Juraičiui nepavyko tinkamai prisijungti prie nuotolinio teismo posėdžio. Dėl to, kaip paskelbė teisėjas, priimta protokolinė nutartis, kuria nuspręsta, jog minėtas kaltinamasis į kitą teismo posėdį bus atvesdintas.
„K. Juraitis posėdyje nedalyvauja, todėl posėdyje bus atliekamas tyrimas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios kaltinimai K. Juraičiui nebuvo pareikšti. Į kitą posėdį teismas nutaria K. Juraitį atvesdinti. K. Juraičiui buvo leista dalyvauti nuotoliniu būdu savo iniciatyva. (...) Kadangi K. Juraitis nesugebėjo užtikrinti priemonių, kuriomis galėtų dalyvauti posėdyje, jis bus atvesdintas“, – paskelbė teisėjas M. Povilanskas.
Galiausiai, vykstant teismo posėdžiui nuotoliniu būdu, kompiuterio ekrane pasirodė K. Juraitis ir jam pavyko prisijungti prie posėdžio. Visgi, kaltinamasis trečiadienį parodymų nedavė.
Kaltinimai dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą
ELTA primena, kad baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, K. Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui.
Prokuroras Redas Savickas, anksčiau teisme paskelbęs kaltinamąjį aktą, nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuroro, E. Švenčionienė ir K. Juraitis 2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.
Kaip teigė prokuroras, E. Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ atstovė, ir K. Juraitis dalyvavo įvairiuose Baltarusijos ir Rusijos institucijų organizuotose forumuose.
E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.
E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Tyrimo duomenimis, veikdama kartu su dar vienu kaltinamuoju V. Ivanovu, 2023 metų pradžioje ji dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius. Anot prokuroro, V. Ivanovas laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. Sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.