Trečiadienį aplinkos ministras Kastytis Žuromskas iš pareigų atleido už miškų politiką atsakingą viceministrą Edmundą Mačiežą. Šią dieną taip pat buvo paviešinta informacija, kad „Nemuno aušra“ iš partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio nuomojo automobilį už daugiau nei 30 tūkst. eurų. Tuo metu tarp svarbiausių ekonominių įvykių – Vyriausybės priimti Lietuvos investicinei aplinkai reikšmingi sprendimai.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Antradienį Šalčininkų rajone vykusios plataus masto operacijos prieš kontrabandininkus metu buvo sulaikyti penki asmenys. Skelbta, kad šie vyrai susiję su Šalčininkų rajonu, yra brandaus amžiaus, bent kartą teisti. Kaip teigė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas, sulaikyti asmenys dirbo išvien su Baltarusijos organizuotų nusikalstamų grupių atstovais. Šioje tyrimo stadijoje iš viso dalyvauja 28 įtariamieji, apklausta apie 20 liudytojų.
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas iš pareigų atleido už miškų politiką atsakingą viceministrą Edmundą Mačiežą. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje E. Mačieža teigė, jog jaučiasi „izoliuotas“ nuo ministerijos sprendimų, kurių dalis, pasak jo, yra priimami jam „už nugaros“. Pasak K. Žuromsko, po šių teiginių aplinkos viceministras prarado pasitikėjimą ir dėl to buvo atleistas. Ministras taip pat akcentavo, jog E. Mačiežos išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės, nes jis dalyvavo sprendimų priėmimo procese.
„Nemuno aušra“ iš partijos pirmininko nuomojo automobilį už daugiau nei 30 tūkst. eurų. Pilietinė iniciatyva „Viešpirkiai“ paskelbė apie „Nemuno aušros“ 2024 m. sausio 17 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį, kurios vertė – 31,5 tūkst eurų. Iš beveik metus galiojusios sutarties matyti, kad pirkėjas yra „Nemuno aušra“, o tiekėjas jos lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pilietinė iniciatyva taip pat nurodė, kad 2024 m. kovo 12–lapkričio 13 dienomis galiojo dar viena automobilio nuomos sutartis už daugiau nei 18 tūkst. eurų arba 2,2 tūkst. per mėnesį. Automobilį partijai nuomojo „aušriečių“ vicepirmininkė Daiva Petkevičienė. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) aiškinasi, ar galėjo būti piktnaudžiaujama politinės partijos finansais. Situaciją žada svarstyti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Prokuroras prašo Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas, ir Andrejų Lobovą pripažinti kaltais dėl Laisvės partijos pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus niekinimo dėl jo seksualinės orientacijos. A. Kandrotui-Celofanui prašoma skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, A. Lobovui – 9 mėnesių laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant ir įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti socialinės pagalbos įstaigose. Prokuroro manymu, baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, kad abu asmenys įvykdė neapykantos nusikaltimą, kai teisme viešai pasisakė apie T. V. Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos. Ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai pasirodė vaizdo įrašas, kuriame buvo matyti, kad kitame teismo posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas ir į teismo salę atėjęs A. Lobovas ėmė užgaulioti ir tyčiotis iš buvusio parlamentaro.
Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti pakartotinį prašymą ištirti, ar prezidento dekretas, kuriuo iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko buvo atimta Lietuvos pilietybė, atitinka Konstituciją ir Pilietybės įstatymą. Regionų administracinis teismas pakartotinai kreipėsi į KT, sustabdęs nagrinėjamą administracinę bylą pagal M. Drobiazko skundą dėl atimtos pilietybės. Tai bus jau antrasis kartas, kai KT nagrinės šį klausimą. Praėjusių metų spalį KT paskelbė, kad įstatymo nuostata, kuria vadovaujantis iš ledo šokėjos M. Drobiazko buvo atimta Lietuvos pilietybė, neprieštarauja Konstitucijai. Prezidentas Gitanas Nausėda 2023 m. rugsėjį iš M. Drobiazko atėmė Lietuvos pilietybę. Tai padaryti rekomendavo Pilietybės reikalų komisija argumentuodama, kad ledo šokėja viešai reiškia palaikymą karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Vyriausybė priėmė Lietuvos investicinei aplinkai reikšmingus sprendimus. Plungės pramonės parkas pripažintas valstybei svarbiu projektu ir pakeista Vilniaus „Teltonika High-Tech Hill“ puslaidininkių gamyklų parko statyboms išnuomotų sklypų paskirtis. Iki šiol pastarieji sklypai buvo numatyti visuomeninėms reikmėms, o dabar bus pritaikyti pramonei ir sandėliavimui. Tuo metu Plungės pramonės parką pripažinus valstybei svarbiu, projektas galės būti sparčiau įgyvendintas ir prisidėti prie regioninės plėtros. Institucijos numato, kad iki 2040 m. parkas pritrauks virš 150 mln. eurų investicijų, sukurs per 1,1 tūkst. naujų darbo vietų.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas užtikrino, kad Vokietijos brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio projektas vykdomas sklandžiai. Anot jo, institucijos nemato rizikų nespėti išvystyti šios infrastruktūros nustatytu terminu – iki 2027 m. pabaigos. Krašto apsaugos ministerija (KAM) sausį pasirašė maždaug 1,33 mlrd. eurų vertės sutartis dėl projekto antrojo etapo vystymo, už kurį atsakingos statybų bendrovės „Rudina“ bei „Merko Statyba“. Bazė turėtų pradėti veikti 2028 m. pradžioje.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Abu Dabyje prasidėjo dar vienas trišalių susitikimų raundas karui Ukrainoje užbaigti. Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos delegacijos dirbs dvi dienas. Deryboms prasidėjus, Kremliaus atstovas spaudai pareikalavo Kyjivo sutikti Maskvai atiduoti Ukrainos rytinį Donbaso regioną ir žadėjo toliau tęsti invaziją, jei ši sąlyga nebus išpildyta. Kyjivas teigia, kad karas turėtų būti įšaldytas pagal dabartinę fronto liniją ir atmeta vienašališką pajėgų išvedimą iš Donbaso.
JAV baigėsi mažiau nei keturias dienas trukęs dalinis federalinių institucijų uždarymas, prezidentui Donaldui Trumpui antradienį vakare pasirašius biudžeto įstatymą. Federalinių institucijų veikla buvo iš dalies sustabdyta nuo šeštadienio JAV Kongrese kilus ginčui dėl federalinių imigracijos pareigūnų Mineapolyje nužudytų amerikiečių ir todėl nepatvirtinus biudžeto. JAV Atstovų rūmų antradienį galiausiai patvirtintame ir prezidento pasirašytame 2026 m. biudžete be kita ko numatytas ir finansavimas Baltijos saugumo iniciatyvai. 2020 m. sukurtai programai, kurios tikslas – sustiprinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, skiriama 200 mln. JAV dolerių.
Rusijos prezidentas per vaizdo skambutį su Kinijos prezidentu Maskvos ir Pekino ryšius pavadino stabilizuojančiu veiksniu neramiais laikais, o šalių partnerystę ir bendradarbiavimą įvardijo kaip pavyzdinį. Prieš kelias dienas šių šalių aukšto rango pareigūnai susitarė, kad, Maskvai ir Pekinui stiprinant bendradarbiavimą ekonomikos srityje, santykiai šiais metais galėtų „įžengti į naują etapą“. Kinija iki šiol nepasmerkė Rusijos Ukrainoje pradėto karo ir neparagino Kremliaus išvesti savo karius iš šios šalies. Daugelis Ukrainos sąjungininkų mano, kad Pekinas šiame kare teikė paramą Maskvai.