„2026 m. sausio 23 d. naujienų portale „Delfi“ publikuotame interviu hipotetiškai svarstėte apie NATO pabaigos scenarijų ir galimą JAV pasitraukimą iš Aljanso. Tuo pačiu teigėte, kad Lietuva yra tam pasiruošusi – yra planas B ir C. Stiprus transatlantinis ryšys yra esminis Europos saugumui. Visgi, jeigu plano A nebelieka (JAV pasitraukia iš Europos saugumo architektūros), visas Lietuvos gynybos planavimas turi būti iš esmės peržiūrėtas“, – rašoma Vyriausybės vadovei adresuotame kvietime.
„Jeigu daroma prielaida, kad politinės kliūtys visgi gali atsirasti ir plano A nebelieka, Lietuvos gynyba turėtų būti perorientuota į gebėjimą veikti be JAV įgalintojų (…). Atsižvelgiant į visa tai ir suvokiant tokių samprotavimų reikšmę, kviečiame Jus į Seimo Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijų bendrą posėdį, kuris vyks 2026 m. vasario 4–5 d., pristatyti Jūsų minėtų turimų planų B ir C“, – į I. Ruginienę kreipėsi konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, demokratų lyderis Saulius Skvernelis bei Liberalų sąjūdžio vedlė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kiek anksčiau buvo planuota ministrę pirmininkę šiuo klausimu pakviesti į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), vis dėlto, tokio kvietimo premjerė nesulaukė.
Ruginienė sako, jog pirmiausia reikia susitarti, apie ką tiksliai bus kalbama
Savo ruožtu ministrė pirmininkė tikina, jog pirmiausia reikia apsispręsti, apie ką konkrečiai tokiame posėdyje būtų kalbama.
„Pirmiausia sakė, kad komitetas mane kvies, po to – opozicijos atstovai. Čia sekretoriatas, matyt, turi suderinti laikus, bet man yra labai keista – jeigu kalbama apie apsiginklavimą ir kariuomenės pasirengimą, tai (…) jokių būdu negali būti atviras posėdis. Ten turi dalyvauti krašto apsaugos ministras, yra tam tikrų niuansų“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
„Jeigu kalbėti tiesiog apie mūsų galimus scenarijus ir pasirengimą jiems, tai aš apie tai jau kalbėjau ne vieną kartą ir dar papildomai ateiti į opoziciją tą patį pakartoti nežinau, ar yra verta. Pirmiausia reikia susitarti, kokios informacijos norima“, – tikino ji.
Kaip skelbta, sausio pabaigoje, duodama interviu naujienų portalui „Delfi“, I. Ruginienė teigė, jog NATO subyrėjimo atveju jos vadovaujama Vyriausybė turėtų ne tik A, bet ir B, ir C planus valstybės saugumui užtikrinti.
Savo ruožtu prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tokių ministrės pirmininkės žodžių komentuoti nesiėmė. Jo teigimu, NATO vis dar egzistuoja, tad nereikėtų bėgti įvykiams už akių.
Tuo metu NATO vadovas Markas Rutte perspėjo, kad Europa negali apsiginti be JAV. Jis tai pareiškė, kai kilus įtampai dėl Grenlandijos pasigirdo raginimai žemynui veikti savarankiškai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė įtampą transatlantiniame Aljanse, kai pagrasino užgrobti autonominę Danijos teritoriją, tačiau praėjusią savaitę po pokalbio su M. Rutte atsitraukė.