V. Matijošaitis siekė susipažinti su 2024 m. gruodžio 20 d. nutraukto ikiteisminio tyrimo nutarimu, tačiau Kauno apygardos prokuratūra nesutiko su tokiu prašymu. Dėl šių prokurorų sprendimų Kauno meras kreipėsi į teismą.
Pareiškėjas teigė, kad nors jam nebuvo suteiktas formalus procesinis statusas, ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinamas jo, kaip Kauno miesto savivaldybės mero, veiksmų teisėtumas, todėl, V. Matijošaičio įsitikinimu, jis turi teisę gauti informaciją apie save. Prokuratūra nurodė, kad pareiškėjas nėra šio proceso dalyvis ir neturi procesinės teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Regionų administracinis pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus, kurie susiję su viešojo administravimo subjektų sprendimais ar veiksmais, darančiais įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. O ginčai dėl prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, teismo vertinimu, nepatenka į administracinių teismų kompetenciją.
Įvertinęs ginčo pobūdį, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamas skundas nesukels teisinių pasekmių pareiškėjo teisėms ar pareigoms ir negali būti administracinio ginčo objektas. Dėl šios priežasties byla buvo nutraukta.
Ši teismo nutartis gali būti skundžiama.
Ikiteisminis tyrimas, su kuriuo norėjo susipažinti V. Matijošaitis, pradėtas 2023 m. kovą, tai yra po to, kai su teisėsauga ėmė bendradarbiauti tuo metu kyšininkavimu įtartas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas. Minimas tyrimas buvo pradėtas dėl galimos Kauno miesto savivaldybės darbuotojų korupcijos, bet vėliau jis buvo nutrauktas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praėjusių metų kovą V. Šiliauską galutinai nuteisė dėl 260 tūkst. eurų dydžio kyšio paėmimo. Jam buvo skirta 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau praėjusių metų lapkritį vyras buvo anksčiau laiko paleistas į laisvę.