Siekiant užtikrinti veiksmingą nepilnamečių teisių apsaugą, Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis pasiūlė įpareigoti teismus ne vėliau kaip per 5 dienas išsiųsti tokių įsiteisėjusių nuosprendžių nuorašus šiai tarnybai.
Palaikydama šią iniciatyvą, Vyriausybė siūlo įtvirtinti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai būtų siunčiami ne tik apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiai, bet ir nutartys, taip pat kasacinės instancijos teismo nutartys.
„Tik tokiu būdu ji galės tinkamai įgyvendinti jai įstatymais pavestas funkcijas – ginti ir užtikrinti vaiko teises ir atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą, (...) galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertinti vaiko situaciją, inicijuoti atvejo nagrinėjimą, priimti sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų, organizuoti vaiko globą (rūpybą) ir laiku priimti vaiko teises ir teisėtus interesus atitinkančius sprendimus“, – pažymima trečiadienį priimtame Vyriausybės nutarime.
Jame taip pat siūloma apsiriboti tik įsiteisėjusių teismų nuosprendžių ar nutarčių pateikimu tarnybai, nes neįsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pateikimas keltų abejonių dėl tokio teisinio reguliavimo suderinamumo su nekaltumo prezumpcijos principu.
„Jei tarnybai būtų pateikiami neįsiteisėję teismų sprendimai (kurie ateityje galimai galėtų būti pakeisti ar panaikinti), kurie būtų naudojami vaiko ir šeimos teisių srityje priimant sprendimus, galinčius turėti teisinių pasekmių asmeniui, kurio kaltė nėra galutinai patvirtinta, tai galėtų lemti situacijas, kai neįsiteisėjęs teismo sprendimas taptų faktiniu pagrindu kitų teisinių santykių srityje priimamiems sprendimams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsiriboti tik įsiteisėjusių teismų nuosprendžių ar nutarčių pateikimu tarnybai“, – siūlo ministrų kabinetas.
Kaip ELTA jau skelbė, BPK pataisas parengęs parlamentaras L. Šedvydis pasiūlė įpareigoti teismus nedelsiant valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai perduoti nuosprendžių kopijas bylose, susijusiose su nusikaltimais prieš vaikus.
Jo nuomone, tai leis greičiau reaguoti į kritinius atvejus ir apsaugoti vaiko interesus. Siūloma nuostata galiotų, anot jo, nepriklausomai nuo to, ar vaikas byloje dalyvauja kaip nukentėjusysis, liudytojas ar kitaip susijęs asmuo. Kaip pastebi L. Šedvydis, praktikoje susiduriama su iššūkiais, kai tarnyba negauna informacijos apie tokius įsiteisėjusius nuosprendžius baudžiamosiose bylose.
Šiuo metu nėra įtvirtinta pareiga teismams pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nuosprendžius bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų vaiko atžvilgiu.