Ketvirtadienį vadinamojoje „čekiukų“ byloje Vyriausybės vicekancleriui socialdemokratui Justui Pankauskui buvo pareikšti įtarimai dėl galimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ar disponavimo jais bei piktnaudžiavimo. Taip pat pranešta baigtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl vergovės, prekybos narkotikais. Be to, įvyko dar vienas Seimo darbo grupės, peržiūrinčios Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną, posėdis. Liberalai pranešė, jog traukiasi iš jos veiklos.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
„Čekiukų“ byloje pareikšti įtarimai Vyriausybės vicekancleriui Justui Pankauskui. Apie tai informavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). J. Pankauskui pareikšti įtarimai dėl galimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ar disponavimo jais bei piktnaudžiavimo. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2019–2021 m. eidamas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, J. Pankauskas galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pateikė jo, kaip tarybos nario, išlaidų avanso apyskaitas, kuriose buvo galimai tikrovės neatitinkanti informacija apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu Lazdijų rajono savivaldybės administracijai jis galimai padarė 2,5 tūkst. eurų žalą. Premjerės Ingos Ruginienės atstovas teigė, jog kol kas sprendimai dėl Vyriausybės vicekanclerio nebus priimami. Ji lauks galutinio teismo verdikto.
Baigtas didelės apimties tarptautinis ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos grupuotės, užsiėmusios prekyba žmonėmis, taip pat – vaikais, prekiavusios narkotikais. Uostamiesčio teisėsauga pranešė, jog byla yra perduota teismui, joje kaltinimai pareikšti 33 asmenims. Tyrimo duomenimis, nusikalstamo susivienijimo atstovai maždaug dešimtmetį verbavo socialiai pažeidžiamus asmenis, juos išnaudodavo narkotikų prekybai Airijoje, Didžioje Britanijoje. Pareigūnų teigimu, iš Lietuvos buvo išvežta ne mažiau kaip 100 žmonių, jie buvo gąsdinami, mušami su laidais, plikomi verdančiu vandeniu. Tyrėjai tvirtina, jog prekyba narkotikais užsiėmusi grupuotė iš šios nelegalios veiklos gautus pinigus investuodavo į nekilnojamąjį turtą, įmones, brangenybes.
LRT valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė apsvarstė penktadalį pasiūlymų, iš jos pasitraukė liberalai. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Simonas Kairys teigė, kad valdantieji kuria procedūrinį triukšmą, nes darbo grupės nariams skirtoje pasiūlymų suvestinėje atsirado iniciatyvų, kurios nebuvo aptartos darbo grupės posėdžių metu. Jis teigė, jog liberalai neketina būti figos lapeliu, todėl nebemato prasmės dalyvauti tolesniuose posėdžiuose. Tuo metu konservatorė Daiva Ulbinaitė priminė, jog valdantiesiems neatsitraukus nuo ankstesnių LRT įstatymo pataisų, dešinieji taip pat trauksis iš darbo grupės.
Lietuvos apeliacinis teismas buvusiam Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui Ričardui Pudževeliui už kyšininkavimą skyrė realią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Konstatuota, kad kaip kyšis jam buvo statomas namas, o mainais kyšį suteikusi bendrovė įgijo išskirtines sąlygas nuomotis šilumos gamybos objektus Kauno rajone. Nuteistasis taip pat turės sumokėti daugiau nei 13 tūkst. eurų baudą. Iš R. Pudževelio ir jo sutuoktinės bus išieškota su namo statyba Kulautuvoje susijusio kyšio vertę atitinkanti pinigų suma – po 19 124 eurus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog R. Pudževelis, siekdamas turtinės naudos sau ir sutuoktinei, už kelių dešimčių tūkstančių eurų kyšį – dalies jo namo statybos finansavimą – UAB „Roalsa“ suteikė išskirtinę galimybę gauti užsakymus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti ankstesnius teismų sprendimus dviejose civilinėse „čekiukų“ bylose. Vienoje byloje nuspręsta, kad buvęs Druskininkų savivaldybės tarybos narys, verslininkas ir nuomonės formuotojos Indrės Burlinskaitės sutuoktinis Liudas Vaisieta savivaldybės administracijai turi grąžinti daugiau nei 13 tūkst. eurų. Kitoje byloje Prienų rajono savivaldybės tarybos narys Egidijus Visockas Prienų rajono savivaldybės administracijai turi grąžinti neteisėtai gautą 14,6 tūkst. eurų sumą. Šios dvi bylos yra pirmosios civilinės bylos, pasiekusios LAT. Šis teismas formuoja vieningą teismų praktiką šalies teismuose nagrinėjamose civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Manoma, kad priimtos nutartys L. Vaisietos ir E. Visocko bylose turės įtakos kitoms civilinėms „čekiukų“ byloms. Iš šalies politikų priteistas, taip pat savo noru grąžintas sumas prokuratūra skaičiuoja milijonais eurų.
Dalis valdančiųjų siūlo priimti rezoliuciją, raginančią Europos Parlamentą (EP) susilaikyti nuo kišimosi į šalies vidaus reikalus. Rezoliucijos projekte reiškiamas susirūpinimas anksčiau EP priimta rezoliucija dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų. Projekto autorių manymu, ji gali sudaryti nepagrįstą įspūdį apie sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje ir taip sumenkinti valstybės narės reputaciją. Parlamentarų projekte nurodoma, jog už teisėkūros kokybę, konstitucinių vertybių apsaugą, visuomeninio transliuotojo veiklos teisinį reguliavimą ir parlamentinę kontrolę yra atsakingas Lietuvos Seimas.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Paaiškėjus, kad „Nemuno aušra“ nuomavosi automobilius iš partijos lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia nuolat atliekanti mokesčių mokėtojų rizikingumo vertinimą. VMI atstovės Rūtos Asadauskaitės teigimu, institucija nuolat vertina turimus ir mokesčių mokėtojų deklaruotus duomenis, analizuoja informaciją, gautą iš trečiųjų šaltinių, taip pat ir viešai pasirodžiusią žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose. Anot jos, tais atvejais, kai atliekant rizikingumo vertinimą kyla pagrįstų klausimų, sprendžiama dėl kontrolės veiksmų inicijavimo.
„Sodra“ nurodė, kad Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio iš automobilio nuomos gautos pajamos nepanaikino jo teisės į tuomet gautą nedarbo išmoką. Liberalų lyderė Viktorija Čmilytei-Nielsen iškėlė klausimą, kaip R. Žemaitaitis, 2024 m. už daugiau kaip 3 tūkst. eurų per mėnesį partijai nuomavęs automobilį, tuo metu taip pat galėjo gauti 1,2 tūkst. eurų nedarbo išmoką. Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė nurodė, kad politikas atitiko bedarbio statuso reikalavimus. Tuo metu „Sodros“ atstovė Malgožata Kožič teigė, kad kitos pajamos, kurias asmuo gauna ne dėl darbo santykių, nėra vertinamos sprendžiant dėl žmogaus teisės į nedarbo išmoką ir jos nepanaikina.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patirtis pasitarnaus Ukrainai pritaikant savo mokestinę bazę pagal stojimo į Europos Sąjungą (ES) reikalavimus. Pasak K. Vaitiekūno, nors Ukraina, ruošdama savo mokestinę sistemą integracijai į ES, susiduria su iššūkiais, šalis pasiryžusi siekti užsibrėžtų tikslų. Ministras su komanda šią savaitę lankosi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos centrinio banko pirmininku Andriy Pyshnyy, finansų ministru Serhiy Marchenko, šalies europinės ir euroatlantinės integracijos vicepremjeru Tarasu Kachka. Finansų ministras taip pat patvirtino apie savo komandos Finansų ministerijoje papildymą – svarstoma, kad iš Lietuvos socialdemokratų partijos dėl jos sprendimo sudaryti koaliciją su „Nemuno aušra“ pasitraukęs politologas Liutauras Gudžinskas galėtų tapti ministro patarėju politiniais klausimais, turėtų būti paskirtas ir ketvirtas viceministras.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Abu Dabyje baigėsi Ukrainos, Rusijos ir JAV komandų derybos. Jos, pasak Ukrainos prezidento, nebuvo lengvos. Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kyjivas nori matyti greitesnius žingsnius Rusijos invazijos nutraukimo link. JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas derybas vadino išsamiomis ir produktyviomis, tačiau gesino viltis dėl proveržio, pabrėždamas, kad laukia dar daug darbo. Derybose susitarta dėl apsikeitimo karo belaisviais: abi pusės pirmą kartą per penkis mėnesius viena kitai perdavė po 157 į nelaisvę paimtus asmenis. Naujos informacijos dėl pagrindine kliūtimi derybose laikomo rytinių Ukrainos teritorijų klausimo nė viena pusė nepateikė. Delegacijos susitarė, kad kitas jų susitikimas vyks artimiausiu metu.
Ukrainos prezidentas pareiškė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo 55 tūkst. Ukrainos karių. Tiek Kyjivas, tiek Maskva retai atskleidžia savo nuostolių skaičių apsiribodami pranešimais apie priešo netektis. Nepriklausomuose vertinimuose minimi gerokai didesni aukų skaičiai. JAV analitinio centro CSIS sausio mėnesio ataskaitoje teigiama, kad Ukrainos nuostoliai siekia nuo 500 iki 600 tūkst. karių, iš jų – 100–140 tūkst. žuvusių, Rusijos – 1,2 mln. karių, iš jų – 325 tūkst. žuvusių.
Infliacijai toliau nesiekiant 2 proc., Europos Centrinis Bankas (ECB) penktą kartą iš eilės paliko galioti 2 proc. palūkanų normą. ECB teigimu, Europos ekonomika išlieka atspari sudėtingomis pasaulinėmis aplinkybėmis, tačiau dėl tebesitęsiančio pasaulinės prekybos politikos neapibrėžtumo ir geopolitinių įtampų ateities ekonominės perspektyvos lieka neaiškios. Savo pranešime spaudai ECB valdančioji taryba taip pat pabrėžė neketinanti iš anksto įsipareigoti dėl konkrečios palūkanų normų trajektorijos ateityje.
Baigė galioti branduolinio ginklo neplatinimo tarp JAV ir Rusijos sutartis START. Pagal ją, kiekvienos šalies branduolinis arsenalas buvo apribotas iki 1 550 strateginių branduolinių užtaisų ir 700 naudojimui parengtų nešančiųjų sistemų. Kremliaus teigimu, Vašingtonas neatsakė į Maskvos pasiūlymą dar metus laiko laikytis sutartyje numatytų ribojimų. JAV reikalavo, kad į bet kokias derybas dėl būsimų branduolinių ginklų neplatinimo susitarimų būtų įtraukta ir Kinija, kuri ketvirtadienį pareiškė kol kas neketinanti jose dalyvauti.