„Kaip demokratinė valstybė, Taivanas glaudžiai bendradarbiauja su Lietuva ir jos demokratiškai išrinkta Vyriausybe. Šis įsipareigojimas išlieka nepakitęs ir valdžiai pasikeitus“, – Eltai pateiktame komentare teigė Taivaniečių atstovybė Lietuvoje.
„Taivanas pateikė konkrečių bendradarbiavimo iniciatyvų ir tikisi teigiamo dabartinės Lietuvos Vyriausybės atsako, kad abi šalys galėtų toliau plėtoti visapusiškus ir ilgalaikius santykius“, – akcentuojama atsakyme.
Kaip skelbta, premjerė I. Ruginienė pareiškė, kad siekdama diplomatinių ir ekonominių santykių su Taivanu Lietuva „šoko prieš traukinį“. Ji užsiminė apie daromus „pirmuosius mažus žingsnius“ ryšiams su Kinija atkurti.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.