Pastaroji sukėlė ir daug diskusijų, nes joje Lietuvoje dislokuoti Vokietijos kariai į simuliuotą konfliktą nesikišo.
Pasirodžius publikacijai Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas JAV prestižiniam leidiniui „The Wall Street Journal“ kritikavo simuliaciją.
Kritiškai apie ją atsiliepė ir Lietuvos kariuomenė.
„Reaguojame į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią simuliaciją, kurioje minima Lietuva, Marijampolė ir netikėto puolimo grėsmės. Simuliacijos („wargaming“) yra naudojamos kariuomenėse kaip operacijos plano parengimo dalis, pavyzdžiui, Suvalkų koridoriaus gynybos. Simuliacijos metu dalis karinio štabo žaidžia už priešo pajėgas, dalis – už savus. Tokių simuliacijų tikslas yra ne varžytuvės, kuris geriau sužais, o galimų pažeidžiamų vietų identifikavimas ir jų ištaisymas, tik tuomet gimsta galutinis operacijos planas.
Darant tokias simuliacijas fantazijai vietos beveik nėra – galimi priešo veiksmai yra paremti konkrečiais žvalgybos duomenimis, todėl už priešą paprastai žaidžia žvalgybos funkciją atstovaujantys kariai, kiekvienam simuliuojamam priešo žingsniui privalomi du kriterijai – jis atliekamas, jei priešas turi reikiamus pajėgumus ir valią tuos pajėgumus panaudoti“, – feisbuke skelbė Lietuvos kariuomenė.
Kaip rašė portalas Lrytas, Vokietijos dienraštis „Die Welt“ kartu su Vokietijos ginkluotųjų pajėgų Helmuto Shmidto universitete veikiančiu Vokietijos karinių žaidimų centru pagal tokį variantą surengė vadinamąjį karo žaidimą . Kaip nurodo autoriai, ši krizės simuliacija atkuria realistišką karinio konflikto situaciją ir leidžia praktiškai išbandyti sprendimų priėmimą.
„Die Welt“ pažymi, kad žaidimo tikslas – atpažinti savo silpnas vietas ir jas sutvarkyti dar iki krizės. Leidinys pabrėžia, kad tik atspari demokratija gali išsilaikyti ir per atgrasymą neleisti situacijai peraugti į eskalaciją. Tiesa, simuliacijoje Rusijai pavyko įtvirtinti kontrolę Baltijoje ir pakirsti NATO pasitikėjimą, į regioną permetus tik 15 tūkst. kareivių.
„Wargamingus gali atlikti įvairios organizacijos, jų tikslai taip pat gali būti įvairūs – viską vertiname pagarbiai, bet nepametant sveikos žmogiškos nuovokos: niekas negali atspėti neprognozuojamo priešo scenarijaus ir tuomet vienintelis kelias, mažinantis pažeidžiamumą, yra rėmimasis turimais faktais ir dieną naktį ruošimasis valstybės ginkluotai gynybai turimų faktų apie priešą pagrindu. Ilgalaikėje perspektyvoje sunkiai tikėtina, kad Rusija nekels grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO šalims. Todėl tai, kad šiuo metu Rusijos pajėgumų prie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių sienų nėra fiksuojama ir konvencinio puolimo grėsmė nekonstatuojama, mūsų darbotvarkės nekeičia. Intensyviausios kariuomenės veiklos kryptys šiuo metu yra nuolatinės turimų pajėgų pratybos, oro gynybos stiprinimas, kontrmobilumo priemonės ties šalies siena, integracijos su sąjungininkais stiprinimas ir logistikos pajėgumų auginimas. Čia laikas yra mūsų sąjungininkas, nes mes kasdien didiname savo pajėgumus, priešas – praranda ir privalo atstatinėt“, – skelbė Lietuvos kariuomenė.
Šioje simuliacijoje buvo imituojama ir ataka prieš Lietuvą. Scenarijus imitavo Rusijos bandymą užimti Suvalkų koridorių ir Marijampolę, esančią svarbių kelių sankirtoje tarp Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos. Rusija puolimą dangstė tariama humanitarine krize Kaliningrade ir rėmėsi keliu iš Baltarusijos į Kaliningradą, kuris pagal Lietuvos ir Rusijos susitarimą turėtų būti atviras Rusijos transportui.
„Be stiprinimo mūsų dabartinius pajėgumus šiuo metu sudaro 20+ tūkstančių aktyvaus personalo karių ir daugiau nei antra tiek – rezerve, kurį galime aktyvuoti per labai trumpą laiką, pajėgumai – pėstininkų kovos mašinos sausumos manevrui, 155 mm artilerija, artimojo ir vidutinio nuotolio oro gynyba, specialiosios operacijos, logistika ir kiti. Taip pat Lietuvoje šiuo metu dislokuota apie 3 tūkstančius sąjungininkų, pajėgumai – tankai, pėstininkų kovos mašinos, 155 mm artilerija ir kiti. Šie pajėgumai turi aiškią matematinę vertę mūšio lauke ir prireikus gali būti panaudoti nelaukiant jokių pastiprinimų.
Kaip visuomet, išlieka provokacijų ir kitokių incidentų tikimybė, kadangi vyksta aktyvūs agresijos prieš Ukrainą veiksmai, tam turime budinčius sausumos pajėgų, oro gynybos, specialiųjų operacijų ir kitus pajėgumus, jie gali būti pasitelkti kad ir šiandien popiet.
Sąjungininkų ryžtu neabejojame, nes neturime tam jokio pagrindo – iki šiol visi veiksmai buvo pasakyta – padaryta, turime dislokuotus per 3 tūkstančius karių ir šiemet laukia papildymas. Ir šiaip, tik įsivaizduoti galima Vokietijos, JAV ar kitos šalies kario, su kuriuo kartu išlieta daug prakaito, motyvaciją, išgirdus iš mūsų „žinok, nepasitikim“, – rašė Lietuvos kariuomenė.
Lietuvos kariuomenė taip pat pabrėžė: „Tačiau niekas kitas už mus negali nuspręsti pradėti valstybės ginkluotą gynybą, tik mes patys – nei penktasis straipsnis, nei sprendimų priėmimas kitose šalyse neturi įtakos Lietuvos kariuomenės veiksmų pradžiai, jiems turime ir nuolat kaupiame resursus, kurie bus panaudoti taip, kaip reikės Lietuvai, o valios niekam čia netrūksta, kad ir kaip kartais mus bando įtikinti priešingai.“