Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Ikiteisminis tyrimas praėjusių metų lapkritį buvo pradėtas dėl galimo neteisėto politinių organizacijų, analitinių centrų ar politinių kampanijų finansavimo. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto tyrimo metu buvo siekiama įvertinti, ar partijai „Nemuno aušra“ 2024 m. vykusių rinkimų į Seimą metu finansinę paramą teikę fiziniai ir juridiniai asmenys nepažeidė Rinkimų politinės kampanijos finansavimo taisyklių ir tuo nepadarė nusikalstamos veikos.
Anot prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtino pirminių prielaidų apie politinės partijos ar rinkimų kampanijos finansavimo neteisėtumo mastą, dėl kurio jau gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
„Tam, kad baudžiamoji atsakomybė atsirastų, būtina nustatyti ir įrodyti baudžiamajai atsakomybei taikyti įstatyme apibrėžtą mažiausiai 25 000 eurų sumą viršijančią neteisėtą piniginę auką arba suteiktas ne mažesnės vertės paslaugas, ar tokio dydžio aukų ar paslaugų priėmimo/panaudojimo faktą. Tokio dydžio piniginė suma nesusidarė nei imant atskiras abejones kėlusias finansines operacijas, nei sudedant visas galinčias būti laikomomis neteisėtomis, finansuojant partiją arba jos kampaniją“, – rašoma prokuroro priimtame nutarime dėl tyrimo nutraukimo.
Atlikus nutarimo patikrinimą, aukštesnysis prokuroras paliko jį galioti kaip teisėtą ir pagrįstą.
STT ėmėsi veiksmų po žurnalistinio tyrimo
ELTA primena, kad STT atlikti tyrimą dėl „Nemuno aušros“ rinkimų kampanijos finansavimo pavesta po to, kai žiniasklaidos platforma „Redakcija“ paskelbė žurnalistinį tyrimą apie „aušriečių“ finansus. Tyrime teigiama, kad 2024 m., Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, nemokamai teikdamos konkrečias paslaugas politinę partiją „Nemuno aušra“ sistemingai rėmė su šios partijos nariais susijusios verslo įmonės.
„Redakcija“ skelbė, kad 2024 m. vykusių Seimo rinkimų metu „Nemuno aušrą“ finansavo Rusijos oligarchų patikėtinis Alvydas Brusokas. Taip pat politinės jėgos biudžetą pildė partiečio Roberto Puchovičiaus artimieji.
Nurodoma, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų A. Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.
Tyrimo duomenimis, „Nemuno aušros“ rėmėjų gretose yra ir parlamentaro, partijos štabo vadovo R. Puchovičiaus artimieji. „Redakcijos“ teigimu, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su politiku, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavo ir Seimo rinkimuose. Svarstoma, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų.
Pats R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų.
Gegužės pabaigoje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.
Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu kodekso pažeidimu.