Kauno apylinkės teismo atstovė Inga Ramanauskaitė Eltai sakė, kad advokatas Giedrius Danėlius su skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašo panaikinti sausio 16 d. priimtą Kauno apylinkės teismo Kaišiadoryse priimtą nutartį.
Teisėja pritarė Lygtinio paleidimo komisijos motyvams, kad R. Kurlianskis dar negali būti paleistas į laisvę, nes dar nėra stebimas akivaizdus nuteistojo elgesio pokytis. Teisėja Gabrielė Kaktienė paskelbė, kad komisija tinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą komisijos nutarimą.
Tuo metu apylinkės teismo nutartį apskundęs R. Kurlianskio advokatas G. Danėlius mano, kad egzistuoja formalus pagrindas paleisti jo į klientą į laisvę, nes jis dirba, dalyvauja resocializacijos programoje, per bausmės laiką du kartus buvo skatintas.
Advokatas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje pabrėžiamu pasyviu nuteistojo dalyvavimu resocializacijos procese – teismas pastebėjo, kad R. Kurlianskis atsisako dalyvauti kai kuriose jam siūlomose priemonėse ir renginiuose, kurie, jo manymu, neatitinka jo interesų ir poreikių.
G. Danėlius sako, kad visi renginiai, išskyrus vieną, Kauno kalėjime buvo organizuojami nuteistiesiems, nusikaltimus įvykdžiusiems apsvaigus nuo alkoholio ir narkotikų. Advokato teigimu, nuteistasis resocializacijos proceso neignoruoja, tačiau tokie užsiėmimai neatitinka R. Kurlianskio objektyvių resocializacijos poreikių.
Advokatas taip pat nesutinka su vertinimu, kad jo klientas stokoja problemų sprendimo įgūdžių – klientas dešimtmečius vadovavo verslo įmonių grupėms, turėjo šimtus ir tūkstančius pavaldinių, gaudavo didesnę nei daugelis šalies gyventojų algą.
Ar tenkina gynėjo skundą, Kauno apygardos teismas turėtų paskelbti vasario 13 dieną.
R. Kurlianskis šiuo metu atviro tipo kalėjime atlieka jam nuosprendžiu skirtą 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pusę bausmės jis bus atlikęs šių metų rugpjūtį.
Pernai gruodį Lygtinio paleidimo komisija nusprendė netaikyti šiam nuteistajam lygtinio paleidimo. Konstatuota, kad jis atlieka bausmę už penkis nusikaltimus, susijusius su korupcija, veikos buvo sunkios, tyčinės, sistemingos, nuteistojo veiksmais buvo padaryta žala visuomenei, R. Kurlianskio veiksmais buvo sugriautas pasitikėjimas daugeliu svarbių valstybės institucijų.
ELTA primena, kad teismai nustatė, kad R. Kurlianskio ir buvusių Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti buvusio koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) viceprezidento, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai – sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų.
Kyšiai politikams ir partijoms už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus buvo maskuojami kaip parama juridiniams asmenims, nuolaida politinei reklamai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) savo galutiniame verdikte konstatavo, kad nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo daromas poveikis valstybės ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas.
„Korupcinio pobūdžio veikos pasireiškė koncerno „MG Baltic“ pasirinkta strategija byloje nustatytu laikotarpiu susitikinėti su politinių partijų vadovais bei nariais, tiesiogiai ar netiesiogiai siūlant ar leidžiant suprasti, kad koncernas „MG Baltic“ vienokia ar kitokia forma gali suteikti finansinės paramos partijoms ar konkretiems kandidatams 2016 m. Seimo rinkimuose“, – nurodė LAT.
Anot kasacinio teismo, koncernas „MG Baltic“ per vieną iš savo vadovų, tai yra R. Kurlianskį, palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, ne tik sukūrė prielaidas, bet ir įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus.
„Net ir pasikeitus įstatymo įtvirtintam reglamentavimui, kai juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti paramą politinėms partijoms, koncernas ieškojo būdų, kaip ir toliau vienokia ar kitokia forma susitarti su politinių partijų atstovais dėl finansinės paramos partijoms suteikimo. Tai buvo daroma pasirenkant įvairias konspiracines schemas – pavyzdžiui, byloje nustatyti atvejai, kai kyšiai, užmaskuoti kaip parama, buvo pervedami ne tiesiogiai patiems juridiniams asmenims (partijoms), buvo kuriami daugialypiai ryšiai ir santykiai, įskaitant ir fiktyvius, tarp juridinių, taip pat ir tarp juos valdančių fizinių asmenų, siekiant paslėpti pinigų ar kitokios naudos plačiąja prasme judėjimą ir suklaidinti dėl tikrojo naudos gavėjo ar lėšų paskirties“, – akcentavo LAT.
Kartu su R. Kurlianskiu nuteisti buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis ir Vytautas Gapšys taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmes, teismai atsisakė paleisti juos į laisvę anksčiau laiko.
Bylos duomenimis, didelę sumą pinigų R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 metų gegužės 10 dieną automobilyje, stovėjimo aikštelėje prie Seimo, pinigai buvo paslėpti alkoholio butelio dėžutėje.