Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos Valstybės augalininkystės tarnyboje, pirmadienį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus darbo vietose Seime bei politikų namuose. Taip pat pranešta, jog Aplinkos ministerija kreipėsi į STT dėl galimo interesų grupių spaudimo praėjusią savaitę atleistam viceministrui Edmundui Mačiežai. Be to, pirmadienį yra minimos Lietuvos atsijungimo nuo bendros elektros sistemos su Rusija ir Baltarusija – vadinamojo BRELL žiedo – ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais metinės.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos Valstybės augalininkystės tarnyboje, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas parlamentarų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus darbo vietose Seime bei namuose. Kaip pranešė prokuroras Artūras Urbelis, šių veiksmų imtasi, siekiant patikrinti versiją, ar galimai nusikalstami veiksmai galėjo būti susiję su politiniu palankumu. S. Skvernelį ir K. Starkevičių teisėsauga tyrime siekia apklausti kaip specialiuosius liudytojus. Konservatorius po STT kratų paskelbė laikinai suspenduojantis narystę partijoje, o demokratų lyderis teigė su bendražygiais dar aptarsiąs, kokių veiksmų imtis toliau.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodė, jog iki 2035 m. Lietuva skirs 812 mln. eurų prieštankinėms minoms ir minavimo sistemoms įsigyti. Šio poreikio įgyvendinimui planuojama pasitelkti 189 mln. eurų iš Europos saugumo veiksmų priemonės (SAFE) programos. Be to, ministru teigimu, pasitraukus iš Otavos konvencijos, kalbamasi su ukrainiečiais ir lenkais dėl bendrų priešpėstinių minų gamybos.
Pirmadienį posėdžiavusi darbo grupė pritarė siūlymui įsteigti LRT valdybą, iki 15 padidinti visuomeninio transliuotojo Tarybos narių skaičių. Grupės nariai taip pat pritarė siūlymui, jog valdybos veiklą prižiūrėtų, jos narius skirtų ir atleistų visuomeninio transliuotojo Taryba. Tokius pasiūlymus sausio pabaigoje pristatė Mišrios Seimo narių grupės atstovas Artūras Zuokas, pateikęs apibendrintą idėjų LRT valdysenai tobulinti rinkinį.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas teigia, kad dėl atleisto viceministro galimo papirkinėjimo kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Miškų politikos sritį kuravęs viceministras Edmundas Mačieža atleistas praėjusį trečiadienį. Anot aplinkos ministro, jis galėjo būti papirktas arba kitaip paveiktas interesų grupių, kurioms Miško įstatymo pakeitimai būtų nenaudingi. K. Žuromsko žiniomis, buvęs viceministras nedeklaravo dalies susitikimų su su lobistinėmis organizacijomis, todėl ministerija taip pat jau kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Pirmadienį minimos Lietuvos atsijungimo nuo bendros elektros sistemos su Rusija ir Baltarusija – vadinamojo BRELL žiedo – ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais metinės. Baltijos šalių prisijungimas prie Vakarų elektros tinklų įvyko 2025-ųjų vasario 9 d. 14 val. 5 min., nuo tol laiko šalys pačios valdo savo elektros sistemos dažnį ir įtampą. Šia proga prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su energetikos ministru Žygimantus Vaičiūnu ir energetikos įmonių vadovais. Po susitikimo ministras teigė, kad vieno iš svarbiausių sinchronizacijos projektų – jungties su Lenkija „Harmony Link“ – statybos galėtų būti užbaigtos metais anksčiau — iki 2029-ųjų pabaigos, o tai sukurtų naudų tiek Lietuvos, tiek kaimyninės valstybės elektros vartotojams. Jis taip pat sakė, kad Lietuva ir kitos regiono šalys derėsis su Europos Sąjunga (ES), kad finansavimas kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai būtų nuolat numatytas daugiamečiame bendrijos biudžete, tam gali prireikti kelių šimtų milijonų eurų.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Rusijos užsienio reikalų ministras netiesiogiai apkaltino JAV nesilaikant žodžio derybose dėl galimos karo Ukrainoje pabaigos. Sergejaus Lavrovo teigimu, Rusijos ir JAV prezidentai susitikime Aliaskoje rugpjūtį susitarė dėl karo sprendimo principų, tačiau dabar Vašingtonas šiuos principus esą atmeta. Rusija reikalauja, kad Ukraina visiškai išvestų savo dalinius iš Donbaso, nors Kyjivas dar kontroliuoja dalį šio regiono teritorijų. Trišalėse derybose tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV iki šiol jokios pažangos šiuo klausimu nepasiekta. S. Lavrovas taip pat skundėsi naujomis sankcijomis Rusijai ir jos energetikos sektoriaus produktus perkančioms sąjungininkėms bei „karu“ prieš tanklaivius atviroje jūroje.
Japonijos ministrės pirmininkės partija didele persvara laimėjo sekmadienį vykusius pirmalaikius rinkimus, užsitikrindama dviejų trečdalių daugumą įtakinguose parlamento žemuosiuose rūmuose. Stipresnį mandatą turėsianti Sanae Takaichi planuoja įgyvendinti ambicingą darbotvarkę, apimančią gynybos biudžeto didinimą, griežtesnes imigracijos priemones ir galimą Konstitucijos keitimą. Japonijos premjere ji pernai spalį, o praėjusį mėnesį, siekdama sustiprinti partijos pozicijas parlamente, paskelbė pirmalaikius rinkimus. S. Takaichi yra žinoma dėl savo griežto politinio kurso Kinijos atžvilgiu ir pasisako už glaudesnius santykius su JAV.
Honkongo teismas žiniasklaidos magnatui ir demokratijos šalininkui Jimmy Lai skyrė 20 metų laisvės atėmimo bausmę. 78-erių J. Lai gruodį buvo pripažintas kaltu dėl sąmokslo bendradarbiauti su užsienio jėgomis ir maištingų leidinių leidybos. Vyras kaltę neigia. Jo teismo procesas ne kartą sulaukė tarptautinės kritikos, ypač Jungtinės Karalystės ir JAV. Kritikai šią bylą vadino politiškai motyvuota ir pažeidžiančia spaudos bei piliečių laisves Kinijos specialiajame administraciniame regione. Teismo nuosprendį pasmerkė Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos, vadinusios jį nesuderinamu su tarptautine teise ir raginusios nedelsiant jį atšaukti.