Tradicinės žiniasklaidos turinys vis dažniau naudojamas dirbtinio intelekto (DI) sistemų mokymui ir generavimui be leidimo, o socialinių tinklų ir paieškos platformų algoritminiai sprendimai sistemingai mažina profesionalios žurnalistikos matomumą, srautus ir pajamas.
Tuo tikslu IŽA oficialiai kreipėsi į Seimo Kultūros, Teisės ir teisėtvarkos bei Ekonomikos komitetus, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Kultūros, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijas, ragindama inicijuoti politinį ir teisinį dialogą bei imtis konkrečių sprendimų.
Pastaraisiais metais globalios technologijų platformos vis aktyviau perima žiniasklaidos kuriamą ekonominę vertę. 2023–2024 m. Europos skaitmeninės reklamos rinka augo 16 proc. ir siekė apie 119 mlrd. Eurų. 67 proc. visų reklamos išlaidų Europoje jau yra skaitmeninės, tačiau didelė dalis augimo atiteko globalioms platformoms („Google“, „Meta“ ir „Amazon“), kurios kartu sudaro 80 proc. Europos skaitmeninės reklamos rinkos. Baltijos regione 2024 m. rinka siekė 472 mln. eurų (augimas – 12,2 proc.), tačiau beveik visas augimas atiteko globaliems žaidėjams, vietos žiniasklaidos dalis stagnavo, o globalių technologijų pajamos padidėjo 33,6 mln. eurų per metus.
Pavyzdžiui, „Zero click“ paieškos išaugo nuo 56 proc. iki 69 proc., o tai tiesiogiai mažina žiniasklaidos pajamas, DI sugeneruotos santraukos ir socialinių tinklų produktiniai sprendimai („Google“ kontroliuoja apie 96 proc. paieškos ir apie70 proc. žiniasklaidos srauto) lemia tai, kad vartotojas gauna informaciją nebeateidamas į naujienų portalą.
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, būtent dėl to krenta lankomumas, reklamos ir prenumeratų pajamos, o vietos žiniasklaida tampa vis labiau priklausoma nuo kelių globalių platformų sprendimų, kurių ji nei kontroliuoja, nei gali prognozuoti.
„Žurnalistų darbas yra sudėtingas, atsakingas ir reikalaujantis didelių investicijų – nuo temų paieškos ir šaltinių apsaugos iki faktų tikrinimo ir redakcinės atsakomybės. Šiandien matome, kad šis darbas dažnai tiesiog „pavagiamas“: be sutikimo panaudojamas DI mokymui, atkartojamas santraukose ar net tampa pagrindu melagingiems pranešimams“, – sako L. Bušinskaitė.
Naujienų portalus atstovaujanti asociacija pabrėžia, kad turinio naudojimas be sutikimo neapsiriboja vien ekonomine žala. DI gebėjimas imituoti patikimų naujienų portalų stilistiką ir struktūrą kelia rimtų rizikų informacijos patikimumui, sudaro sąlygas dezinformacijai, manipuliacijai ir pasitikėjimo žiniasklaida erozijai. Socialinių tinklų algoritmai, orientuoti į greitą plitimą ir emocinį įsitraukimą, dar labiau sustiprina šias tendencijas.
„Kai profesionali žurnalistika nustumiama, o jos turinys tampa nemokama žaliava technologijų platformoms, nukenčia ne tik leidėjai. Nukenčia visuomenė, demokratinis dialogas ir valstybės informacinis atsparumas“, – pabrėžia L. Bušinskaitė.
Tad IŽA ragina valstybės institucijas imtis veiksmų. Pirmiausia aiškiai apibrėžti, kad žiniasklaidos turinio naudojimas DI mokymui ir generavimui galimas tik gavus leidimą ir užtikrinus teisingą kompensaciją. Taip pat nustatyti skaidrumo ir atsekamumo reikalavimus DI sukurtam turiniui, numatyti atsakomybę už klaidinantį ar patikimų šaltinių imitavimu grindžiamą DI turinį bei užtikrinti, kad platformos gerbtų turinio kilmės ir autentiškumo ženklinimą.
Taip pat pabrėžiama būtinybė nuosekliai įgyvendinti Europos Sąjungos skaitmeninius teisės aktus – Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA), Skaitmeninių rinkų aktą (DMA) ir Skaitmeninės bendrosios rinkos (DSM) nuostatas ir užtikrinti, kad jos realiai veiktų vietos žiniasklaidos rinkoje.
Be aiškių taisyklių, politinės valios ir valstybės įsitraukimo vietos žiniasklaida pralaimi konkurencinę kovą dar prieš jai prasidedant. Būtent todėl kviečiame šią problemą sistemiškai, o ne palikti ją savireguliacijai.
Pasak kreipimosi iniciatorių, Lietuva turi galimybę tapti subalansuoto požiūrio pavyzdžiu, kuriame inovacijos derinamos su kūrėjų teisėmis, žurnalistikos tvarumu ir visuomenės teise gauti patikimą informaciją.