Taip pat pranešta, kad valstybinė įmonė „Valstybės investicinis kapitalas“ (VIK) bus jungiama prie nacionalinio plėtros banko ILTE, taip siekiama pritraukti 1 mlrd. gynybos pramonės projektams bei apie „Ryanair“ nuo balandžio naikinamas tris skrydžių kryptis.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) apklausė buvusią Valstybinės augalininkystės tarnybos patarėją, galima korupcija įtariamą Agnę Silickienę, kuri anksčiau buvo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Saulius Skvernelio patarėja teisės klausimais. A. Silickienė teigė, kad nevykdė niekieno nurodymų, sakė, kad jos santykiai su S. Skverneliu buvo dalykiški, tačiau teigė negalinti komentuoti atliekamo tyrimo detalių.
A. Silickienę pavyko apklausti iš antro karto – pirmą kartą atvykus apklausa neįvyko dėl patikros metu kilusių nesklandumų, STT kilo įtarimų dėl advokato Giedriaus Danėliaus automobilio raktelių, šis atsisakė juos palikti STT foje esančioje spintelėje. A. Silickienė apklausta STT atliekant tyrimą dėl įtariamos stambaus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, anksčiau atlikto kratos ir Seime – S. Skvernelio bei konservatoriaus Kazio Starkevičiaus kabinetuose.
Premjerė Inga Ruginienė teigia nematanti priežasčių, kodėl Taivano atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu. Anot jos, atstovybės pervadinimas nenuneigtų Lietuvos paramos demokratiniam procesui. Tiesa, Vyriausybė vadovė pabrėžė, kad tai nėra lengvas klausimas – jį reikėtų derinti su Lietuvos strateginiais partneriais. I. Ruginienė taip pat pridūrė, kad buvo paskubėta su sprendimu atstovybę pavadinti Taivano vardu.
Seimo darbo grupė sutarė, kad atleidžiant LRT generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo. Šiam parlamento vadovo Juozo Oleko siūlymui pritarta bendru sutarimu. Ar šiuo klausimu balsuoti slaptu, ar atviru balsavimu siūloma, jog spręstų pati Taryba. Tiesa, darbo grupė ketina tęsti diskusijas apie konkrečius pažeidimus ar atvejus, kurie sudarytų pagrindą generalinio direktoriaus atleidimui.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Apeliacinis teismas atvėrė už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteisto „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio baudžiamąją bylą. Nuteistasis teisme nepasirodė, tačiau jo gynėjai nurodė, kad kituose posėdžiuose politikas dalyvauti ketina. R. Žemaitaičio advokatas Vytautas Sirvydis teisme sakė planuojantis teikti prašymą atlikti parlamentaro paskelbtų teiginių kompleksinį tyrimą, įvertinant ir pačią kalbą, ir joje minimus istorinius faktus. Praėjusių metų gruodį teismas nuteisė R. Žemaitaitį už antisemitinius pasisakymus ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą.
Vilniaus apygardos teismui parodymus davė neteisėtu sveikatos paslaugų gavimu kaltinamas buvęs kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Jis kartojo, kaltės nepripažįstantis, teigė, kad jeigu jam iškart būtų buvusi pateikta sąskaita už dantų implantus, jis būtų susimokėjęs, esą jo pajamos tai leido padaryti. Teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, susijusi su 2022 m. liepos įvykiais, kai V. Rupšys kreipėsi į tuometinį Karo medicinos tarnybos odontologą Šarūną Ratkų ir pranešė apie komandiruotėje Vokietijoje patirtą odontologinę traumą. Š. Ratkus dabar teisiamas kartu su V. Rupšiu.
Generolas V. Rupšys kaltinamas neteisėtai gavęs sveikatos paslaugas – jam buvo sudėti dantų implantai, kurie buvo apmokėti kariuomenės lėšomis. Prokuroro Stanislavo Barsulo teigimu, per ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog galimai apgaule buvo išvengta turtinės prievolės, todėl iš kaltinamųjų siekiama priteisti 3 tūkst. 768 eurų sumą.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Valstybinės įmonės „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas sako, kad bendrovės administruojamas ir nuo sausio veikti pradėjęs Kelių fondas per metus galėtų skolintis nuo 200 iki 300 mln. eurų. Šios lėšos būtų nukreiptos susisiekimo infrastruktūros – tiltų ir kelių – palaikymui ir atkūrimui.
Bendrovės vadovo teigimu, tam vykdomos diskusijos su Europos investiciniu banku (EIB), Šiaurės investiciniu banku (ŠIB) ir Lietuvos nacionaliniu plėtros banku ILTE. „Via Lietuva“ ateityje sieks, kad metinės fondos pajamos sudarytų apie 1 mlrd. eurų, šiemet fondą sudaro 178,8 mln. eurų.
Valstybinė įmonė „Valstybės investicinis kapitalas“ (VIK) bus jungiama prie nacionalinio plėtros banko ILTE, taip siekiant pritraukti daugiau finansavimo gynybos pramonei. Anot finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, šis sujungimas gali užtrukti iki pusės metų.
Anksčiau ILTE skelbė, kad per ketverius metus į Lietuvos ekonomiką įlies 6 mlrd. eurų, iš šios sumos gynybos projektams siekiama skirti apie 1 mlrd. eurų. VIK prie ILTE bus prijungtas su 100 mln. eurų nuosavu kapitalu, taip plėtros banko įstatinis kapitalas didės iki 900 mln. eurų. Po VIK prijungimo bus taikomas vieno langelio principas visų tipų finansinėms priemonėms, ILTE ir VIK nekonkuruos finansuodamos gynybos pramonę.
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sako, kad naujojo už miškų politiką atsakingo viceministro ieškos pats, tačiau atsižvelgs ir į premjerės Ingos Ruginienės rekomendacijas. Naujojo aplinkos viceministro ieškoma po to, kai praėjusią savaitę buvo atleistas šias pareigas ėjęs Edmundas Mačieža. Buvęs viceministras kalbėjo apie tai, kad su jo kuruojama miškų politikos sritimi susiję klausimai yra sprendžiami jam „už nugaros“, teigė besijaučiantis „izoliuotas“ nuo ministerijos sprendimų.
Visgi aplinkos ministras sakė, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės, be to, kreipėsi į institucijas dėl buvusio viceministro nedeklaruotų susitikimų su lobistų grupėmis. Situaciją ministerijoje K. Žuromskas aptarė su premjere Inga Ruginiene, ji sakė su ministru susitikti ir aptarti situaciją miškų sektoriuje dar kartą.
Airijos aviakompanija „Ryanair“ nuo balandžio naikina tris skrydžių kryptis iš Vilniaus, Palangos ir Kauno oro uostų. Vasaros sezono metu „Ryanair“ nevykdys skrydžių kryptimis tarp Palangos ir Dublino (Airija), Kauno ir Belfasto (Šiaurės Airija, Jungtinė Karalystė), Vilniaus ir Stokholmo (Švedija). Anot Lietuvos oro uostų (LTOU), oro linijos taip pat padidino skrydžių dažnį jau vykdomomis kryptimis, papildė jų sąrašą.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Ukrainos prezidentas vasario 24 d. ketina paskelbti rinkimų ir referendumo planą, remdamasis savo šaltiniais pranešė dienraštis „The Financial Times“. Teigiama, kad surengti balsavimą iki gegužės 15 d. reikalauja JAV, antraip Kyjivas gali netekti jam žadamų saugumo garantijų. Balsavime pavasarį ukrainiečiai rinktų prezidentą ir spręstų, ar pritarti galimam taikos susitarimui su Rusija.
Reaguodama į šiuos pranešimus, Ukrainos prezidento kanceliarija pabrėžė, kad rinkimams neprieštarauja, tačiau juose turi būti užtikrintas saugumas. Kyjivas anksčiau kartojo, kad dėl karo padėties, įvestos prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai, rinkimai šalyje negali vykti. Be to, šimtai tūkstančių šalies piliečių kovoja fronte, o milijonai buvo priversti palikti namus, todėl būtų itin sudėtinga juos surengti.
Europos Parlamentas patvirtino 90 mlrd. eurų dydžio paskolą Ukrainai. Pagal šią schemą Ukraina galės skirti 60 mlrd. eurų gyvybiškai reikalingiems ginklams, skirtiems atremti Rusijos invaziją, o likusią paskolos dalį numatyta skirti bendrai paramai biudžetui. Europos Sąjunga (ES) yra nurodžiusi, kad Ukraina privalėtų grąžinti šias lėšas tik tada, kai Maskva atlygins karo padarytą žalą. Paskolos palūkanų išlaidas, kurios, kaip manoma, sieks apie 3 mlrd. eurų per metus, iš ES biudžeto padengs Briuselis.
NATO pranešė pradėjęs naują misiją „Arctic Sentry“, skirtą saugumui Arkties regione stiprinti. Aljansas tokiu būdu siekia nuraminti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, atsitraukusį nuo ketinimų perimti Danijai priklausančią Grenlandiją. Savo pareiškime Aljansas nurodė vykdysiantis veiklą „įvairiose srityse“, tačiau iš pradžių naujajai misijai bus priskiriami NATO narių regione jau atliekami veiksmai, tokie kaip artėjančios Norvegijos ir Danijos pratybos. Lieka neaišku, ar dėl šios misijos į regioną bus siunčiama daugiau karinių pajėgumų.