Pasak jo, Lietuvos parlamentas turi teisę išsakyti ir ginti savo poziciją, kaip tai daro ir EP.
„Labai gerai žiūriu į tokias iniciatyvas, nes jeigu vienas parlamentas gali pasakyti savo nuomonę tai man yra keista, kad Lietuvos parlamento noru pasakyti nuomonę piktinasi tie, kuriems EP nuomonės išsakymas atrodo labai rimta demokratijos išraiška“, – „Žinių radijui“ trečiadienį komentavo europarlamentaras.
„Į tai žiūriu kaip į normalų parlamentinį debatą. Vienas parlamentas pasakė nuomonę, kitas parlamentas – nacionalinis – turi teisę į tą nuomonę atsakyti kažką“, – sakė jis.
EP sausį priėmė rezoliuciją „Dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Ją pasirašė dalis Europos liaudies partijos (EPP), socialistų ir demokratų, „Atnaujinkime Europą“, „Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso“ bei Kairiųjų grupės narių.
Šis dokumentas sulaukė daug kritikos šalies viduje. Dalis politikų svarstė, jog nacionalinio lygio klausimai neturėtų būti sprendžiami EP lygiu. Be to, jie pažymėjo, jog tokiu būdu daroma žala valstybės reputacijai.
Kaip atsaką jai, grupė parlamentarų registravo Seimo rezoliucijos projektą. Jame reiškiamas susirūpinimas, jog EP priimta rezoliucija gali sudaryti nepagrįstą įspūdį apie sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje ir taip sumenkinti valstybės narės reputaciją.
Pabrėžiama, jog už teisėkūros kokybę, konstitucinių vertybių apsaugą, visuomeninio transliuotojo veiklos teisinį reguliavimą ir parlamentinę kontrolę yra atsakingas Lietuvos Seimas. Be to, konstatuojama, jog EP rezoliucija priimta neįsigilinus į Lietuvos faktinį, teisinį ir politinį kontekstą.
Rezoliucijos projektą pasirašė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos nariai Rimas Jankūnas, Dainius Gaižauskas, Ignas Vėgėlė, Valius Ąžuolas, Bronis Ropė. Taip pat „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Karolis Neimantas, Petras Dargis, Kęstutis Bilius, Martynas Gedvilas bei mišriai Seimo frakcijų grupei priklausantis Vytautas Sinica.