Ketvirtadienį Šiaulių apylinkės teismas paskelbė nuosprendį fizinio skausmo sukėlimu, kėsinimusi sukelti riaušes bei kurstymu prieš žmonių grupę kaltinamos Irmos Gajauskaitės byloje. Taip pat šiandien pranešta apie Lietuvos apeliacinio teismo atmestą prokuratūros skundą dėl finansiniais nusikaltimais įtariamo Vilhelmo Germano suėmimo – jis į laisvę bus paleistas pirmadienį. Be to, ketvirtadienį rašėme, kad kritinės būklės tiltų rekonstrukcijos darbams planuojama pasitelkti verslo investicijas per viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Šiaulių apylinkės teismas buvusią kandidatę į Seimą Irmą Gajauskaitę pripažino kalta dėl pasikėsinimo organizuoti riaušes, jai skirta 75 parų arešto bausmė. Baudžiamoji byla moteriai iškelta po to, kai ji socialiniame tinkle paviešino vaizdo įrašą, kuriame kvietė žmones smurtauti prieš 2024 m. spalį Vilniuje Seimo rinkimų debatuose dalyvausiančius ir renginį organizuojančius asmenis. I. Gajauskaitė ragino žmones į debatus pasiimti beisbolo lazdas, šakes, dalgius ir juos panaudoti „susidorojimui“, taip pat kalbėjo apie riaušes ir skatino žmones „patiems padaryti teisingumą“. Teismas šioje byloje I. Gajauskaitę nuteisė ir dėl smurto prieš brolį bei žydų tautybės asmenų niekinimo.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai paskelbė, kad Rusijos ir Izraelio pilietybes turinčiam reperiui Ališerui Morgenšternui pagrįstai uždrausta 10 metų atvykti į Lietuvą. Sprendimą pernai priėmė Migracijos departamentas, nustatęs, kad šio užsieniečio veikla gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, per koncertus jis elgiasi iššaukiančiai, o į renginius atvyksta ne tik gerbėjai, bet ir vadinamojo rusiškojo pasaulio šalininkai. Išnagrinėjęs bylą, teismas konstatavo, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą bei viešąją tvarką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių Lietuvoje, todėl pagal įstatymą tokiu atveju gali būti nustatytas 10 metų draudimas atvykti. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su institucijos vertinimu, nesudaro pagrindo sprendimą laikyti neteisėtu. Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Gruodžio pabaigoje Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja laišku kreipėsi į premjerę Ingą Ruginienę, ieškodama kompromisinio apsaugos užtikrinimo varianto, bet atsakymo negavo, teigia Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuro Vilniuje vadovas Dzianisas Kučynskis. Tokio žingsnio imtasi paaiškėjus, kad Baltarusijos opozicijos lyderės apsaugą Lietuvoje iš Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) perima policija. Savo ruožtu premjerės I. Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas patvirtino, jog toks laiškas buvo gautas. Jis pažymėjo, jog su opozicionierės komanda buvo palaikomas atitinkamas ryšys.
Pripažinta, kad turi būti numatyta galimybė atnaujinti bylą ir sumokėjusiems baudas. Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad įstatyme, nustatant terminą pareiškimui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduoti, neatsižvelgta į baudos, kaip bausmės vykdymo ypatumus, ir tai prieštarauja pagrindiniam pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis teismas žodinio proceso tvarka išnagrinėjo buvusios Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorės Indros Tamašauskienės individualųjį skundą dėl nesudaromos galimybės atnaujinti bylą dėl neteisingai pritaikytų įstatymų, kai bausmė jau atlikta. Šiuo atveju buvo sumokėta bauda. Moteris už 150 eurų pasisavinimą buvo nubausta 7,5 tūkst. eurų bauda, nors pagal įstatymą, už tokios sumos pasisavinimą gresia administracinė atsakomybė. Moteris buvo nuteista nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.
Apeliacinis teismas atmetė prokuratūros skundą dėl finansiniais nusikaltimais įtariamo Vilhelmo Germano suėmimo. Vyras vasario 16 d. bus paleistas į laisvę. Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas netenkino prokuroro prašymo pratęsti V. Germanui taikytą suėmimą. Įtariamajam buvo pritaikytos švelnesnės kardomosios priemonės, tai yra intensyvi priežiūra 6 mėnesiams ir 1 mln. eurų užstatas. Šį sprendimą prokuratūra ir buvo apskundusi Apeliaciniam teismui, tačiau pastarasis, kaip jau buvo minėta, skundo netenkino.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Paaiškėjo, kad pernai rudenį Seimo narys „aušrietis“ Tomas Domarkas kaip liudytojas buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime dėl neteisėtai užkastų pavojingųjų atliekų. Kaip nustatė LRT Tyrimų skyrius, Klaipėdos apygardos prokuratūra pernai rugsėjį pradėjo tyrimą, aiškindamasi galimą aplinkai padarytą žalą „aušriečio“ tėvui Liudui Domarkui priklausančiame žemės sklype. Aplinkosaugininkų duomenimis, gamtai galėjo būti padaryta beveik 4,6 mln. eurų siekianti žala. Įtarimai buvo pareikšti 14 bendrovės „Redus.LT“ esamų ir buvusių darbuotojų, tyrimas atskleidė, kad ši Klaipėdoje įsikūrusi įmonė registruota T. Domarko tėvo name Vieštovėnų kaime, netoli kurio ir buvo padaryti pažeidimai. LRT gauti duomenys taip pat rodo, jog pats T. Domarkas, prieš tapdamas Seimo nariu, taip pat turėjo darbinių ryšių su įmone „Redus.LT“. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas penktadienį taip pat spręs dėl parlamentaro galimybių toliau dirbti šiame komitete.
Vilkaviškio rajono savivaldybėje užšalus vandentiekiui, tiekimas gali būti nutrauktas daugiau nei 100 gyventojų. Kaip teigia meras Algirdas Neiberka, šiuo metu gyventojams geriamasis vanduo atvežamas į namus, taip pat siūloma nemokamai naudotis Vilkaviškio sporto centro dušais. Mero teigimu, vandentiekis užšalęs skirtingose savivaldybės vietose, problemą stengiamasi išspręsti, dalį užšalusio vandentiekio atkarpų jau pavyko atšildyti.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad nerenovuotuose namuose šilumos poreikis sausio mėnesį augo 3–4 kartus. Jis pažymi, jog renovacija tebėra tvariausias būdas užtikrinti mažesnį šilumos naudojimą. Vis tik, dėl panaikintos 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos ir šalį užklupusių didelių šalčių ženkliai išaugus šildymo sąskaitoms, jis primena, kad mažesnes pajamas turintys gyventojai gali pasinaudoti šildymo išlaidų kompensacijomis, kurioms valstybė skiria 80 mln. eurų.
Kritinės būklės tiltų rekonstrukcijos darbams planuojama pasitelkti verslo investicijas per viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (angl. public private partnership, PPP) projektus, sako valstybinius kelius valdančios įmonės „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas. Anot jo, investicijų poreikis į europinio lygio kelių infrastruktūros palaikymą bei jos atstatymą Lietuvoje per metus siekia apie 1 mlrd. eurų, tam ieškoma papildomų finansavimo šaltinių.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) uždraudė ukrainiečiui Vladyslavui Heraskevyčiui dalyvauti olimpinėse skeletono varžybose dėl šalmo, kuriuo jis norėjo pagerbti kare su Rusija žuvusius Ukrainos sportininkus. Varžybų vietose bet kokius politinius pareiškimus draudžiantis TOK kiek anksčiau pasiūlė sportininkui vietoje šio šalmo dėvėti juodą raištį, tačiau jis tai daryti atsisakė ir dėl to buvo diskvalifikuotas. Ukraina šį TOK sprendimą pasmerkė, palaikymą sportininkui išreiškė šalies nacionalinis olimpinis komitetas.
Maskva esą dėl įstatymų nesilaikymo užblokavo populiarią pokalbių programėlę „WhatsApp“, siekdama priversti rusus pereiti prie su valstybės institucijomis susijusios alternatyvios platformos „Max“. Antradienį po panašių valdžios kaltinimų Rusijoje buvo pradėtas lėtinti žinučių siutimo platformos „Telegram“ veikimas. Trečiadienį taip pat pasirodė pranešimų apie turinio kūrėjų sunkumus mėginant kelti vaizdo įrašus į platformą „YouTube“. Pasak kritikų ir žmogaus teisių aktyvistų, visi šie apribojimai yra akivaizdus Kremliaus bandymas sustiprinti interneto naudojimo kontrolę ir stebėjimą Rusijoje.
Belgijos policija atliko kratą Europos Komisijos (EK) pastate Briuselyje, vykdydama 2024 m. nekilnojamojo turto pardavimo Belgijos valstybei bylos tyrimą. 900 mln. eurų vertės sandoris buvo sudarytas EK nusprendus sumažinti savo biuro plotą, nes nuo COVID-19 pandemijos daugiau darbuotojų pradėjo dirbti iš namų. Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius nusikaltimus tirianti Europos prokuratūra (EPPO) patvirtino tik vykdomą „įrodymų rinkimo veiklą šiuo metu atliekamame tyrime“, kuris yra susijęs su EK. Nekilnojamąjį turtą įsigijo Belgijos valstybės turto fondas, kuris planavo jį renovuoti ir vėl parduoti.