Penktadienį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) patvirtino, jog apklausė buvusį premjerą, socialdemokratą Gintautą Palucką kaip specialųjį liudytoją ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo. Taip pat šiandien Seimo valdyba atsižvelgė į LRT darbo grupės prašymą ir dešimčiai dienų pratęsė įstatymo projektui parengti skirtą terminą, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nusprendė, kad Vyriausybė turės pradėti patikrinimą dėl galimo pareigūnų neveiksnumo formuojant valstybės rezervą.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) apklausė ekspremjerą Gintautą Palucką kaip specialųjį liudytoją ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo. Pasak STT atstovės, parlamentaras apklaustas kaip asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Tiesa, nurodoma, jog šiuo metu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami ir vertinami duomenys, o įtarimai niekam nėra pareikšti. Šią savaitę tiriant itin didelio masto korupcijos bylą STT atliko kratas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus kabinetuose bei namuose.
Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė nesvarstyti siūlymo keisti už pedofiliją Vatikano nubausto kardinolo Henriko Gulbinowicziaus gatvių pavadinimų. Iniciatyvą keisti gatvių pavadinimus pristatęs tarybos narys Danielius Ilkevičius užsiminė, kad dvasininko aukų yra ir Vilniaus rajone. Tuo metu minėtam kolegai nepritariantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai priklausantys tarybos nariai teigė, jog H. Gulbinowicziaus istorijoje ne visi faktai yra paviešinti. 2020 m. Vatikanas kardinolą nubaudė už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą bei dvasininkų padarytų pedofilijos nusikaltimų slėpimą. Iš H. Gulbinowicziaus, kuris jau yra miręs, Lenkijoje buvo atimti garbės titulai, panaikintas dvasininkui skirtas garbės piliečio vardas. Tuo metu Vilniaus rajone dvasininkas tebėra laikomas garbės piliečiu, jo vardu pavadintos trys gatvės.
Seimo valdyba atsižvelgė į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos teisiniam reguliavimui tobulinti suburtos darbo grupės prašymą ir dešimčiai dienų pratęsė įstatymo projektui parengti skirtą terminą. Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė, pagal pirminį planą turėjusi parengti projektą iki vasario 14 d., tam gavo dešimt papildomų dienų – projektą tikimasi užbaigti iki vasario 24 d. Sprendimas prašyti Seimo valdybos pratęsti LRT įstatymo projektui skirtą terminą buvo priimtas antradienį vykusios darbo grupės posėdžio metu.
Kauno apygardos teismas paskelbė, kad už korupciją kalintis buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis anksčiau į laisvę nebus paleistas. Trijų teisėjų kolegijos nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Nors nuteistasis, atlikdamas bausmę, elgiasi korektiškai, dirba, palaiko socialinius ryšius ir yra perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, teisėjų kolegija konstatavo, kad šios aplinkybės savaime nėra pakankamos spręsti, jog bausmės tikslai jau pasiekti. R. Kurlianskis šiuo metu atviro tipo kalėjime atlieka jam teismo nuosprendžiu skirtą 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pusę bausmės jis bus atlikęs šių metų rugpjūtį. Teismai nustatė, kad R. Kurlianskio ir buvusių Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti buvusio koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidento, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai – sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų. Kyšiai politikams ir partijoms už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus buvo maskuojami kaip parama juridiniams asmenims, nuolaida politinei reklamai.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nusprendė, kad Vyriausybė turės patikrinti galimą pareigūnų neveiksnumą formuojant valstybės rezervą. Toks sprendimas priimtas Valstybės kontrolės (VK) auditui nustačius, kad šalies rezervas nėra tinkamai parengtas realioms grėsmėms. Anot komiteto pirmininko Rimanto Sinkevičiaus, Vyriausybė pati turės nustatyti, kurie valstybės pareigūnai galimai neatliko su rezervu susijusių pareigų ir juos atitinkamai nubausti ar atleisti. Jis taip pat teigė, kad komitetas toliau tęs šio klausimo parlamentinę kontrolę.
Seimo nariai ketina rinkti parašus kreipimuisi į Seimo pirmininką Juozą Oleką dėl „aušriečio“ Tomo Domarko pašalinimo iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto. Vis tik komiteto pirmininkas, socialdemokratas Linas Jonauskas sako, kad sprendimą, ar tęsti darbą, ar pasitraukti, politikas turės priimti pats, o šį klausimą aptarti galės ir koalicinė taryba. Kaip nustatė LRT Tyrimų skyrius, Klaipėdos apygardos prokuratūra pernai rugsėjį pradėjo tyrimą, aiškindamasi galimą aplinkai padarytą žalą „aušriečio“ tėvui Liudui Domarkui priklausančiame žemės sklype. Aplinkosaugininkų duomenimis, gamtai galėjo būti padaryta beveik 4,6 mln. eurų siekianti žala. Įtarimai buvo pareikšti 14 bendrovės „Redus.LT“ esamų ir buvusių darbuotojų, tyrimas atskleidė, kad ši Klaipėdoje įsikūrusi įmonė registruota T. Domarko tėvo name Vieštovėnų kaime, netoli kurio ir buvo padaryti pažeidimai. LRT gauti duomenys taip pat rodo, jog pats T. Domarkas, prieš tapdamas Seimo nariu, taip pat turėjo darbinių ryšių su įmone „Redus.LT“.
Trys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) konkurso laimėtojai pirmą kartą išbandė kuriamas oro erdvės apsaugos priemones. Konkursas paskelbtas pernai spalį, siekiant įmones paskatinti kurti technologinius sprendimus šalies saugumui, siekiant greitai ir veiksmingai reaguoti į oro erdvę patenkančių meteorologinių balionų, dronų ar kitų objektų keliamas grėsmes. Pirmajame etape buvo atrinkti trys konsorciumai, kuriems atstovauja „IT logika“, „Teltonika EMS“ ir „Dangaus šviesos“ – jų pasiūlyti sprendimai apima dirižablių platformos sistemas, dronų stotis, radarus ir dirbtinio intelekto integraciją. Konkurso laimėtojams buvo skirta po 100 tūkst. eurų. Dėl meteorologinių balionų iš Baltarusijos keliamo pavojaus nuo pernai spalio ne kartą buvo stabdoma Vilniaus oro uosto veikla, Vyriausybė visoje šalyje yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Vokietijoje prasidėjo Miuncheno saugumo konferencija. Numatoma, kad šiose aukšto lygio derybose, kurios tęsis iki sekmadienio, daug dėmesio bus skiriama Ukrainai, kuri šį mėnesį minės jau ketvirtąsias Rusijos visapusiškos invazijos metines, ir Iranui, kuris, kaip perspėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, gali susilaukti karinių smūgių, jei netrukus nebus sudarytas branduolinis susitarimas. Vis dėlto praėjus kiek daugiau nei metams nuo D. Trumpo antrosios kadencijos pradžios, dėmesio centre turėtų atsidurti didėjanti nesantaika tarp JAV ir Europos. Organizatoriai teigė, kad konferencijoje dalyvaus daugiau kaip 60 pasaulio lyderių, taip pat apie 100 užsienio reikalų ir gynybos ministrų.
Rusija pranešė, kad kitą savaitę įvyks naujas derybų su JAV ir Ukrainos pareigūnais ratas. Kaip nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, jis vasario 17–18 d. numatytas Ženevoje. Du ankstesni derybų ratai Abu Dabyje proveržio nedavė, o Maskvos ir Kyjivo pozicijos dėl pagrindinio teritorijų klausimo ir toliau labai skiriasi. Rusija spaudžia Ukrainą pasitraukti iš rytinės Donecko srities, kurios maždaug penktadalį vis dar kontroliuoja Kyjivo pajėgos. Ukraina atmeta vienašališką atsitraukimą ir nori tvirtų Vakarų saugumo garantijų, kurios atgrasytų Rusiją nuo naujo puolimo nutraukus ugnį.
Lenkijoje suimti įtariami kontrabandininkai, balionais iš Baltarusijos skraidinę cigaretes, keletas iš sulaikytųjų – lietuviai. Lenkijos pasienio apsaugos pareigūnai sulaikė aštuonis įtariamus kontrabandininkus, kaltinamus naudojus oro balionus neteisėtai per sieną iš Baltarusijos gabenti cigaretes. Įtariamieji yra keturi Lenkijos ir keturi Lietuvos piliečiai, kurių amžius – nuo 20 iki 44 metų, penktadienį pranešė atstovė spaudai. Jie kaltinami sunkiais su mokesčiais susijusiais nusikaltimais ir nacionalinio saugumo įstatymų pažeidimu. Jei asmenys bus pripažinti kaltais, jiems gresia mažiausiai trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Ukrainos skeletonininkas Vladyslavas Heraskevyčius sako, kad vis dar tikisi dalyvauti Milano-Kortinos olimpinėse žaidynėse, nes penktadienį Sporto arbitražo teismas (CAS) pradėjo nagrinėti jo apeliaciją dėl pašalinimo. Jis buvo pašalintas iš varžybų dėl ginčo, susijusio su jo šalmu, ant kurio pavaizduoti per karą su Rusija žuvę sportininkai. Skeletonininkas minėtą šalmą norėjo dėvėti per varžybas. CAS posėdis prasidėjo penktadienį viename Milano viešbutyje. Teismas yra įsteigęs specialųjį skyrių, skirtą greitai nagrinėti Olimpinių žaidynių apeliacijas, tačiau neaišku, kiek laiko užtruks ši byla. CAS generalinis direktorius Matthieu Reebas sakė besitikintis, jog verdiktas gali būti paskelbtas penktadienį, tačiau pridūrė, kad tikslų terminą apibrėžti – sunku.