„Pati premjerė, matyt, nežino, kur eina. Kartais atrodo, kad ji kažką kalba ir po to kiti reaguoja. Aš vakar mačiau labai aiškią Užsienio reikalų ministerijos (URM) žinutę, kad jie nekomentuoja ministrės pirmininkės pasisakymų.
Lygiai taip pat ir už mūsų užsienio politiką pirmiausia atsakingo prezidento pareiškimą, kur irgi taip (…) diplomatiškai davė suprasti, kad šitos kalbos yra pakankamai tuščios. Tai vėlgi rodo tą būklę, kur mes esame – visiškai nesusiderinus, nesant aiškaus vairuotojo, lyderio valstybėje, mes dabar šaudome sau į kojas“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė L. Kasčiūnas.
„Ministrei pirmininkei reikia labai aiškiai pasakyti, kad ji turėtų suprasti, apie ką mes kalbame – Kinija ir, pirmiausia, Kinijos Komunistų partija yra iššūkis tarptautinei sistemai. Norint (…) susireguliuoti su jais santykius (…), Lietuvai gali tekti daryti daug nuolaidų“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto nuolaidų darymas, pasak politiko, nebūtų tinkamiausias sprendimas. Pasak L. Kasčiūno, reikėtų ir toliau laikytis esamos krypties, taip išlaikant atsparumą Pekino įtakai.
„Aš manau, kad Lietuva yra pasirinkusi teisingą kelią ta prasme, kad mes esame neįsileidę kiniečių į mūsų kritinę infrastruktūrą, į strateginius sektorius, iš esmės nesame pažeidžiami jos įtakai, esame pakankamai atsparūs jos įtakai. Ir tai yra mūsų nacionalinio saugumo laimėjimas“, – akcentavo parlamentaras.
Kaip skelbta, I. Ruginienė trečiadienį pareiškė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta į Taipėjaus.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą.
Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė ketinanti tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva, nepaisant politinių pokyčių.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.