L.Mažylio kelias į didžiąją politiką prasidėjo kiek neįprastai ir tam akstinu tapo itin svarbus Lietuvos istorijai įvykis – jis 2017 m. kovo 29 d. Vokietijos diplomatiniame archyve aptiko nutarimo dėl 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje originalą lietuvių ir vokiečių kalbomis.
Šio svarbaus dokumento, kurio yra ieškojęs ne vienas istorikas, atgabenimas į Lietuvą ir nutiesė L.Mažyliui kelią į europinę politiką – 2019 m. jis, kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, pirmą kartą buvo išrinktas į EP.
Kuo prieš Vasario 16-ąją gyvena politikas, kaip darbas EP pakeitė jo gyvenimą ir kuo praturtino, „Lietuvos rytas“ kalbėjosi šios svarbios Lietuvai šventės išvakarėse.
„Jau žinau, kaip svarbu turėti politinę nuojautą, tiksliai išskaičiuoti vienus ar kitus įvykius. Yra buvę ir tokių atvejų, kai sekundės tikslumu teko priimti sprendimą. Darbas EP išmokė veikti nuosekliai, nesiblaškyti. Net ir traukinių stotyje, bibliotekoje ar net spręsdamas galvosūkius geriau susigaudau, taip pat kitose srityse, kurios reikalauja struktūruoto mąstymo. Tai grūdina ir nurodo kelią. Kitaip tariant, kelias tave renkasi, o ne tu renkiesi kelią“, – dalijosi politine patirtimi L.Mažylis.
– Žvelgiant į tą didžiulę EP salę ir dar didesnius jos užkulisius atrodo, kad mažos Lietuvos atstovai – lyg lašas jūroje. Ar mūsų šalis ir jos deleguoti EP nariai yra girdimi, ar savo veikla atkreipia didžiųjų Europos Sąjungos šalių narių dėmesį?
– Ir Lietuvos, ir net pačios mažiausios Europos Sąjungos (ES) šalies narės Maltos parlamentarai yra gerbiami vienodai.
Galėčiau remtis ir savu pavyzdžiu – net vieno žmogaus veikla gali turėti svorį. Ir praėjusios, ir šios EP kadencijos metu, kai iš Rytų pusės slinko baisūs įvykiai, visi atsisuko į Lietuvą: „Juk jūs apie Rusijos ir Kremliaus užmojus visada teisingai kalbėjote, o mums atrodė, kad tos kalbos – jūsų istorinės nuoskaudos.“
– Nuo pat pirmos darbo dienos EP rašote dienoraštį. Apie ką rašėte pirmosios kadencijos pradžioje ir į ką kreipiate dėmesį šiuo metu?
– Viskas prasidėjo nuo to, kad man, dėstytojui, profesoriui, turinčiam penkerių metų patirtį savivaldos politikos srityje, teko iškeliauti į Briuselį ir Strasbūrą. Tada save vadinau „fuksu“. Šmaikštavau, žaidžiau santrumpomis, EP žargonu.
Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą mano dienoraščiuose atsirado šių baisių įvykių dienų skaičiavimas – pirmoji, antroji, trečioji karo diena.
Dabar jau be jokių šmaikštavimų diena po dienos rašau, kas vyksta EP ir koks mano vaidmuo jo darbe. Šiemet išleisiu jau šeštą savo dienoraščių knygą. Manyčiau, kad tie dienoraščiai ateityje turės reikšmės kaip memuarai ir, be abejo, kaip ataskaita rinkėjams.
– Ar kasdienis dienoraščio rašymas nėra susijęs su jūsų ankstesne patirtimi – juk aprašyti gyvenimo įvykius kasdien reikia ir noro, ir savikontrolės?
– Taip, be abejo. Visai neseniai suradau pačius pirmuosius bandymus rašyti dienoraštį. Tada buvau gal septintoje mokyklos klasėje. Vėliau taip pat rašiau. Galėčiau savo asmenybės struktūrą palyginti su Vasario 16-osios Akto signataro Jurgio Šaulio. Jis dienoraščius rašė pripuolamai. Yra išlikę jo liudijimai, kas vyko politiniame ir jo asmeniniame gyvenime. O štai prieškario Lietuvos diplomatas ir Vasario 16-osios Akto signataras Petras Klimas dienoraščius rašė nuolat.
Psichologai sako, kad tie žmonės, kurie rašo dienoraščius kasdien, yra atviresni sau.
– Galbūt savo dienoraščiuose nepamirštate ir istorijos bei savo Vasario 16-osios Akto paieškų Berlyne? Gal tuos kelius istorijos labirintų link tęsiate?
– Sunku būtų tai pamiršti. Polėkis gilintis į istorijos gelmes mane yra apvaldęs iki šiol. Vasario 16-osios Akto temą tęsiu kol kas ne archyvuose, nes tam stinga laiko, o mokyklose, Lietuvos regionų bendruomenėse, Trečiojo amžiaus universitetuose. Netgi esu pastebėjęs dėsningumą, kad į tą pačią Lietuvos vietą nuvykstu po penkerių metų pertraukos. Prieš savaitę lankiausi Jonavoje, Šilutėje, pirmą kartą – Viduklėje.
Savo istorinį archyvą esu papildęs Vasario 16-osios Akto signatarų autografais. Parengiau paskaitą apie tai, kaip 1919 m. kūrėsi Lietuvos kariuomenė. Atrodytų, kad apie tai jau viskas žinoma arba galima rasti, kur paskaityti. Tačiau kai su šia paskaita lankiausi Lietuvos kariniuose daliniuose, mačiau, kaip žibėjo karių akys. Kalbėjau ne tik apie istorinius dalykus, bet ir apie šiandienos iššūkius.
– Kaip minite Vasario 16-ąją savo šeimoje? Galbūt tęsiate senelio, žinomo prieškario Kauno ginekologo Prano Mažylio puoselėtas tradicijas?
– Džiaugiuosi, kad sovietinė valdžia nekonfiskavo senelio knygų. Todėl aš nuo pat vaikystės gyvenau tarp jų tarsi tarp prieškario Lietuvos liudininkų.
Be to, man pasisekė, kad močiutė Antanina Mažylienė, mano tėtis Jonas Mažylis ir teta Liūda Mažylytė – puikūs pasakoriai, labai raiškiai mokėdavo papasakoti apie tarpukario Kauną ir tuometinę atmosferą. Ir iki šiol negaliu išsiplėšti iš anų laikų Kauno gatvių, architektūros, kultūros.
Pasibaigus darbams Strasbūre vėl grįšiu į savo Kauną. Tad ir Vasario 16-osios Akto paieškoms turėjo įtakos tai, ką paveldėjau iš savo šeimos ir gyvenimo patirties Kaune. Esu girdėjęs komplimentus, kad Vasario 16-osios Aktą galėjo surasti tik kaunietis.
– Kokia pati įsimintiniausia darbo EP savaitė ar diena, kurių iki šiol negalite pamiršti?
– 2022 m. vasarį į Lietuvą buvo atvažiavę Europos liaudies partijos lyderiai – vokiečiai, ispanai, italai, portugalai. Nuvažiavome mes į Ruklą. Buvo labai žvarbu. Kalbėjome, ar rusai puls Ukrainą? Po kelių dienų prasidėjo puolimas.
Tomis dienomis man buvo suteikta galimybė pasisakyti gimtajame Kaune, mitinge Vienybės aikštėje. Rusijos agresijos prieš Ukrainą nuotaikas susiejau su tragiškais 1991 m. sausio 13-osios įvykiais Lietuvoje.
„Naktys nebūna amžinos“, – užjausdamas ir drąsindamas ukrainiečius tada pasakiau.
– Kaip vertinate ir Lietuvos, ir Vakarų šalių apžvalgininkų vertinimus, kad ES per mažai padeda Ukrainai kovoje prieš fašistinę Rusiją?
– Europa nemiega ir dirba Ukrainos labui nuo pat pirmos karo dienos – ir minkštąja galia, ir finansiniais ištekliais. Ne kartą esu sakęs ir dar kartą galėčiau pakartoti, kad dėl Ukrainos daroma nepakankamai, bet negalima sakyti, jog nedaroma nieko. Tačiau padėti reikėtų kur kas daugiau.
– Smalsu, kokie artimiausi jūsų planai?
– Šauniai atšvęsti Vasario 16-ąją! O vasario 27 dieną 13 valandą Knygų mugėje pristatyti naują savo knygą. Kviečiu užsukti į Rašytojų kampą!
Politinės reklamos skelbimas
- Užsakovas yra Europos liaudies partijos frakcija.
- Užsakovą kontroliuoja Europos Parlamentas.
- Skelbimas susijęs su istorinės atminties išsaugojimu.
- Daugiau informacijos rasite 28 p.
Skaidrumo pranešimas
Užsakovas: Europos liaudies partijos frakcija, el. p. liudas.mazylis@europarl.europa.eu, Rue Wiertz 60, B-1047 Bruxelles
Užsakovą kontroliuojantis subjektas: Europos Parlamentas el. p. giedre. uzdilaite@europarl.europa.eu, Rue Wiertz 60, B-1047 Bruxelles
Už politinės reklamos skelbimą mokantis subjektas: Europos liaudies partijos frakcija, el. p. giedre.uzdilaite@europarl.europa.eu, Rue Wiertz 60, B-1047 Bruxelles
Politinės reklamos skelbimas publikuojamas nuo 2026 m. vasario 13 d. portale lrytas.lt.
Už politinės reklamos skelbimą skleidėjui bus sumokėta 600 Eur + PVM.
Politinės reklamos paslaugų teikėjų gautos sumos kilmė – viešosios, ES.
Sumai apskaičiuoti naudojami UAB „Lrytas“ nustatyti reklamos įkainiai.
Politinės reklamos skelbimas yra susijęs su istorinės atminties išsaugojimu.
Pranešti apie politinės reklamos skelbimus, kurie galbūt neatitinka reikalavimų el. paštu: online@lrytas.lt.