„Naciai yra bjaurūs“, – kritikuodama taip pat ir lingvistikos bei komunikacijos profesorės mintis apie tai, kad bene populiariausios šalies atlikėjos Jessicos Shy dainoje ji įžvelgė slaviškų motyvų, teigė M. Zacharova. Tačiau į tai reaguodama J. Zabarskaitė pateikė savo atsaką.
„Matyt, turėčiau tai laikyti net ir komplimentu“, – portalui Lrytas kiek ironiškai sakė profesorė, prakalbusi apie gerokai gilesnę problemą.
„Manau, kad mes užčiuopėme būtent tuos giliuosius minkštosios galios veikimus, kurie yra patys pavojingiausi. Kai tu po truputį esi veikiamas svetimos kultūros, kurią tu pradedi laikyti sava, tu po truputį tampi toks kaip tie, kurie tau tą poveikį siunčia“, – tvirtino J. Zabarskaitė.
Ji taip pat patikino, kad šiuo konkrečiu atveju ji kalbėjo net ne apie pačios Jessicos Shy kūrinį „Apkabink“, bet apie tai, kaip jis buvo perdainuotas.
„Aš kalbėjau apie „Ratilio“ dainą ir visiškai nenoriu kelti klausimo, kas dainuoja slaviškai, o kas – nedainuoja. Nes šito klausimo kėlimas piltų ant Rusijos propagandos malūno vandenį“, – pabrėžė KSU Tarptautinio universiteto profesorė.
Kas nutiko?
Prieš kelias savaites „Žinių radijo“ laidoje „Labas, Milda“ apsilankiusi profesorė J. Zabarskaitė užsiminė, kad tam tikrose lietuviškose dainose šiandien galima išgirsti slaviškų motyvų, kurie rėžia ausį. Kaip pavyzdį ji išskyrė atlikėjos Jessicos Shy hitą „Apkabink“. Tiesa, visai kitokią, folklorinę šios dainos versiją pernai pristatė ansamblis „Ratilio“.
„Dabar tokia yra labai populiari daina „Apkabink mane“, kur „Ratilio“ dainuoja. Tau nesigirdi ten rusiškos melodikos? Slaviškos melodijos? Tokios čestuškų melodikos? Ir tai girdisi, tos čestuškos ritmika, melodika. O mes protestuojame Kultūros asamblėjoje ir šokame pagal tą „Ratilio“ atliekamą dainą. Mums nekliūva. (...) Man ausį labai rėžia“, – laidoje kalbėjo J. Zabarskaitė.
Pasak profesorės, iš esmės muzika taip pat yra mąstymo būdas.
„Ir ten yra visiškai slaviškas mąstymo būdas. Ir nekliūva. Tai va čia yra problema – mums turi pradėti kliūti. Mokame kalbą, ar nemokame, vieni mokosi, kiti nesimoko, vieni arogantiški, kiti nearogantiški – na ir kas?“, – „Žinių radijuje“ tuomet teigė profesorė.
Tiesa, dar anksčiau Jessicos Shy dainos užkliuvo ir dainininkui Egidijui Sipavičiui.
„Nelabai patinka man Jessica. Aš atsiprašau visų ją gerbiančių žmonių, man ji labai slaviška“, – taip pat „Žinių radijuje“ pernai sakė dainininkas.
Šie pamąstymai ne juokais įsiutino Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovę spaudai M. Zacharovą, kuri savo „Telegram“ paskyroje tokius žmones netgi išvadino naciais.
„Lietuvos dainininkė Džesika Šyvokaitė (Jessica Shy), kuri dainuoja lietuviškas dainas lietuvių kalba, buvo apkaltinta tuo, kad... jos melodijos pernelyg slaviškos ir apskritai muzikoje galima išgirsti... rusiškų motyvų. Pirmiausia tarybinis-lietuvių dainininkas Egidijus Sipavičius, „Jūrmalos-86“ premijos laureatas, pareiškė, kad lietuvė Džesika jam yra „pernelyg slaviška“.
Vėliau prisijungė „sunkioji artilerija“. Jolanta Zabarskaitė, net pati buvusi Lietuvių kalbos instituto (įkurto, žinoma, daugiakalbėje Tarybų Lietuvoje, kur rusų ir lietuvių kalbos buvo oficialios) direktorė, vietinio radijo eteryje iškėlė klausimą: „Negi jūs negirdite, kad Džesika atstovauja slaviškajai tradicijai?“. (...)
Kaip būtent per lietuvių atlikėjos lietuviškas dainas rusų kalba atakuoja Jolantą Zabarskaitę, profesorė paaiškinti nesivargino, tačiau yra versija, kad išpuolių prieš Džesiką Šyvokaitę priežastis yra kita.
Kylanti Lietuvos estrados žvaigždė Džesika iš savo asmeninio prekės ženklo uždirba iki milijono eurų per metus. Pasenusios ir nublankusios Lietuvos žvaigždės, konkurso „Vilniaus bokštai“ laureatų pavidalu, tiesiog negali pakęsti, kad kažkas dalijasi su jais scena, ir dar, neregėtas dalykas, naudoja „slaviškus muzikinius motyvus“ (kad ir ką tai reikštų)“, – rašė M. Zacharova.
Todėl, tęsė Kremliaus propagandistė, Jessica Shy ir yra „persekiojama“.
„Juk tai mėgstamas viešųjų patyčių įrankis Baltijos šalyse – kaltinimai naudojant rusų kalbą ar rodant susidomėjimą rusų kultūra. Šį košmarą jau esame kažkur matę... Maždaug prieš 85–90 metų. Kad ir ką šie skaičiai sakytų, norėdami įtikti dabartiniam rusofobiškam klimatui Baltijos šalyse, tiesa ta, kad lietuvių ir rusų kalbos turi bendrą kilmę – baltų slavų kalbą. (...)
Profesorei Zabarskaitei, kuri dar sovietmečiu (1985 m.) baigė VU universitetą, ir jos kolegoms, turintiems šias žinias, gyvenimas tikriausiai sunkus. Naciai yra bjaurūs“, – teigė M. Zacharova.
Kalba apie kur kas gilesnę problemą
Portalui Lrytas susisiekus su KSU Tarptautinio universiteto profesore J. Zabarskaite, ši plačiau papasakojo, ką dėl vienos populiariausių lietuviškų dainų iš tiesų turėjo galvoje.
Kartu ji sureagavo ir į Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai prilipdytą nacių etiketę.
„Matyt, turėčiau tai laikyti net ir komplimentu“, – prisipažino profesorė, iš karto paaiškinusi kodėl.
„Aš galvoju, kad tai ne vien tik Rusijos galimybė dar kartą pakurstyti antirusišką isteriją savo aplinkoje ir dar kartą išnaudoti tą propagandinį naratyvą, kad rusus puola, jog Pabaltijys yra nacistai.
Aš manau, kad mes palietėme šiek tiek gilesnę arba netgi labai esminę problemą. Mes palietėme minkštosios galios per hibridinį karą poveikį. Tą nematomą – kaip radiaciją“, – aiškino J. Zabarskaitė.
Kad jos žodžius suprasti būtų lengviau, ji pasitelkė vieną iš animacinio filmo „Mauglis“ siužetų.
„Ten yra tokia vieta, kur beždžionės nusprendžia pagrobti Mauglį ir jį taip pat padaryti beždžione – padaryti jį savu. Ir ką jos daro – jos pasikviečia Mauglį ir pradeda šokti pagal savo beždžionišką muziką, ir Mauglis, pats to nejausdamas, pradeda šokti kaip jos.
Tuo metu Balu ir Bagira, Mauglio auklėtojai, kurie jį auklėja kaip žmogų ir visada sako, kad jis yra žmogus, supranta, kad turi jį gelbėti. Paskui siužetas rutuliojasi ir jie Mauglį išgelbėja.
Tai aš apie tai – apie tą poveikį mūsų, pavadinkime, pasaulio modeliui, kai tu po truputį svetimą pasaulį pradedi priimti kaip savą. Ir muzika yra viena iš tam tikrų poveikio priemonių“, – palygino profesorė.
Anot jos, kadangi pavyko paliesti tokią gilią hibridinio karo poveikio dalį, dėl to tokia stipri bei susierzinusi reakcija iš Rusijos pusės mus ir pasiekė.
J. Zabarskaitė akcentavo, kad šioje situacijoje jai greičiausiai pavyko užčiuopti „giliuosius minkštosios galios veikimus“, kurie ir yra patys pavojingiausi.
„Kai tu po truputį esi veikiamas svetimos kultūros, kurią tu pradedi laikyti sava, tu po truputį tampi toks kaip tie, kurie tau tą poveikį siunčia.
Aš esu absoliučiai tikra, kad daugelis dalykų pas mus vyksta net nesąmoningai, bet vyksta dėl to, kad mums, kiekvienam iš mūsų, trūksta atsparumo ir kritinio mąstymo“, – aiškino KSU Tarptautinio universiteto profesorė.
Apie ką kalbėjo iš tiesų?
Tiesa, pati J. Zabarskaitė pabrėžė, kad laidoje kalbėjo net ne apie patį dainos „Apkabink“ originalą, o apie tai, kaip šią dainą nuspręsta perdainuoti. Tą padarė ansamblis „Ratilio“, o kitokia J. Shy dainos versija „YouTube“ platformoje jau surinko daugiau nei pusę milijono perklausų.
„Aš kalbėjau apie „Ratilio“ perdainavimą – jie perdainavo rytų Lietuvos dainavimo maniera, kuri yra patyrusi rytų slavų dainavimo įtaką, ir tai niekam ne paslaptis. Tos įtakos yra ir gali būti, bet būna jautrių situacijų, kai mums reikėtų pagalvoti, ar mums reikia šiuo metu tas įtakas rodyti, ar mums geriau pasiremti savo pačių tapatybės dalykais, kur jau yra tikrai mūsų“, – sakė pašnekovė.
„Manau, kad tikrai ne iš blogos valios tie atlikėjai, ir ta pati Jessica – jeigu mes laikytume, kad jos kūryba turi slaviškų motyvų, nors aš ne apie ją kalbėjau – ir „Ratilio“ tą daro, o tiesiog nepamąstę, ką tai gali reikšti tokioje jautrioje situacijoje.
O svarbiausia yra ne atmesti, ne brėžti takoskyrą, kad šitie geri, o šitie – blogi. Svarbiausia mums patiems pradėti mąstyti, kaip veikia minkštoji galia, ir kaip ji gali paveikti mūsų tokius gilesnius sąmonės sluoksnius“, – akcentavo profesorė.
J. Zabarskaitės teigimu, slaviškumas nėra tik gerai arba tik blogai – jis tiesiog yra, bet jeigu norime ugdyti atsparumą hibridinio karo metu, mums esą patiems reikia mokėti šiuos dalykus atpažinti.
„Tai aš kalbėjau apie „Ratilio“ dainą ir visiškai nenoriu kelti klausimo, kas dainuoja slaviškai, o kas – nedainuoja. Nes šito klausimo kėlimas piltų ant Rusijos propagandos malūno vandenį.
Dėl to aš jo nekeliu – aš keliu klausimą, kad mes patys turime pamąstyti ir įsivertinti savo atsparumą svetimai invazijai, kuri ateina iš mūsų tiesioginių priešų. Aš kalbu apie tai“, – aiškino profesorė.
J. Zabarskaitė visgi džiaugiasi, kad tokia diskusija apskritai kilo, nors dėl savo minčių jau spėjo susilaukti ir labai daug neigiamų reakcijų.
„Patiriu ir tokį puolimą gal iš dalies žmonių, kurie kažkodėl galvoja, kad aš kažkokią cancel žinutę pasiunčiu, bet jie girdi tai, ką nori girdėti, nes taip yra įpratę girdėti, poliarizuotai – arba už, arba prieš. Tai aš visiškai ne apie tai kalbu“, – patikino ji.