Jo žodžius jau įvertino ir Lietuvos ekspertai, pamatę ryškų skirtumą tarp to, kokią žinią dar pernai Europai nusiuntė JAV viceprezidentas J. D. Vance'as.
Į M. Rubio pareiškimus feisbuke sureagavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.
„Koks kontrastas tarp JD Vance'o kalbos prieš metus ir šių metų Marco Rubio kalbos! Jei pernai europiečiai buvo „pakraupę“ nuo akcentų, jog amerikiečiai nebelaiko siejami su Europa bendrų vertybių, kaltinimų, jog Europa prarado savo kelią ir panašiai, tai šiemet Rubio pabrėžė bendrą istoriją, bendrą Vakarų civilizaciją ir poreikį kartu veikti.
Žinoma, buvo kartojama ir apie būtinybę Europai tapti stipria ir gebėti pačiai apsiginti, bet tai buvo visai kiti akcentai.
Rubio buvo iš esmės ne kaltinantis, o „aiškinantis“, kokie JAV interesai ir kaip amerikiečiai mato aljanso ateitį (iš JD Vance'o kalbos galėjo likti įspūdis, kad amerikiečiai nebemato aljanso prasmės, jei Europa bus „europietiška“).
Tai visai kita emocija, visai kita lyderystės versija“, – feisbuke rašė T. Janeliūnas.
Politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala savo ruožtu išskyrė svarbiausias M. Rubio pasakytos kalbos tezes.
„Šaltojo karo pabaiga sukūrė pavojingą iliuziją, kad atėjo istorijos pabaiga, o laisva prekyba pakeis valstybingumą; kad perdėtai naudojama tezė apie „taisyklėmis grįstą tvarką“ pakeis nacionalinius interesus; kad gyvename pasaulyje, kuriame nėra sienų, ir kiekvienas individas yra „pasaulio pilietis“. Šios „kvailos idėjos“ ignoravo istorijos pamokas ir žmogaus natūrą.
Mes vadovavomės šiomis iliuzijomis, o kitos šalys [neminėjo, bet aiškiai turėta omeny Kinija] piktnaudžiavo sistema. Kol mes gyvenome „klimato kaitos kulte“, kiti plėtė įtaką per savo iškastinį kurą.
Atvėrėme duris nevaldomai migracijai, kuri griauna mūsų kultūrą. Sienų kontrolė nėra ksenofobija, o mūsų civilizacijos gynyba. Kariuomenės nesikauna už abstrakcijas – turime suvokti, kas mes esame, kad galėtume apsiginti.
Jei reikės, JAV taisys situaciją viena, bet norėtų tą daryti su Europa, su kuria amerikiečius jungia neatsiejami ryšiai: istorija, krikščionybė, bendros praeities kovos. JAV neketina baigti transatlantinės eros – JAV yra ir bus Europos „vaikas“.
Trumpo administracija spaudžia ir aštriai kritikuoja – bet daro tai todėl, kad amerikiečiams rūpi Europos ateitis. Europa negali būti silpna – ji turi didžiuotis savo praeitimi ir savo civilizacinėmis šaknimis, kad galėtų apsiginti nuo priešų.
Ne kartą minėjo kovą su sovietiniu komunizmu rytuose“, – vardijo L. Kojala.
Ką pasakė?
Sakydamas kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje po daug mėnesių trukusių neramumų JAV ir Europos santykiuose, kuriuos sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadai perimti Grenlandijos kontrolę ir jo pašaipios pastabos apie Vašingtono sąjungininkus, Amerikos diplomatijos vadovas pasitelkė raminantį toną.
„Mes nesiekiame atsiskirti, bet norime atgaivinti seną draugystę ir atnaujinti didžiausią civilizaciją žmonijos istorijoje“, – teigė M. Rubio ir taip pat nurodė, kad „mes norime atnaujinto aljanso“.
„Mes norime, kad Europa būtų stipri. Manome, kad Europa turi išlikti“, – pažymėjo valstybės sekretorius ir pridūrė, kad Senasis žemynas ir JAV yra „neatsiejami“.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos bus „vedamos vizijos, kurioje ateitis yra tokia pat didinga, suvereni ir gyvybiškai svarbi, kaip mūsų civilizacijos praeitis“.
„Nors esame pasirengę, jei reikės, daryti tai vieni, mes teikiame pirmenybę ir tikimės daryti tai kartu su jumis, mūsų draugais čia, Europoje“, – kalbėjo M. Rubio.
M. Rubio kalba smarkiai skyrėsi nuo JAV viceprezidento J. D. Vance‘o kalbos prieš metus, kai jis toje pačioje scenoje kritikavo Europos politiką imigracijos ir žodžio laisvės srityse ir tuo apstulbino Europos sąjungininkus.
M. Rubio pakartojo D. Trumpo administracijos požiūrį, kad imigracija „destabilizuoja visuomenes“, tačiau kitais atžvilgiais iš esmės vengė šio MAGA akcento ir kultūrų karo klausimų, kurie, kaip penktadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, padidino „plyšį“ tarp JAV ir Europos.
Pasipiktinę D. Trumpo planais dėl Grenlandijos ir jo priešiškais komentarais tradicinių Amerikos sąjungininkų adresu, į Miuncheno saugumo konferenciją atvykę Europos lyderiai įsipareigojo prisiimti didesnę bendros NATO gynybos naštą.
Lyderiai siuntė žinią, kad tai yra būtina, jog Europa galėtų atremti priešiškai nusiteikusią Rusiją, o NATO generalinis sekretorius Markas Rutte nurodė, kad „stipri Europa stiprioje NATO reiškia, kad transatlantinis ryšys bus stipresnis, nei bet kada anksčiau“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį konferencijos metu teigė, kad „dabar yra tinkamas metas stipriai Europai“, kuri „aiškiai remtų Ukrainą“ ir „kurtų savo saugumo architektūrą“.
„Tokia Europa bus gera Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkė ir partnerė“, – tikino jis.
Jungtinės Karalystės lyderis Keiras Starmeris konferencijoje turėtų pareikšti, kad Europa yra „mieganti milžinė“, kuri turi mažiau pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis gynybos srityje.
Naujojoje D. Trumpo administracijos Nacionalinio saugumo strategijoje taip pat buvo inicijuota precedento neturinti ataka prieš europiečius – joje tvirtinama, kad žemynui neva gresia „civilizacijos išnykimas“.
Praėjusį mėnesį santykiai dar labiau pašlijo, kai D. Trumpas ėmė griežčiau grasinti aneksuoti Grenlandiją, kuri yra autonominė NATO narės Danijos teritorija, o tai privertė Europos šalis laikytis tvirtos pozicijos, taip protestuojant prieš atitinkamus užmojus.