Netyla diskusijos, kad galbūt prezidentas, kalbėdamas apie galimą korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, praleido progą patylėti, nesilaiko nekaltumo prezumpcijos arba netgi bando daryti spaudimą teisėsaugai.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ diskutavo esami ir buvę politikai – demokratas Domas Griškevičius, konservatorius Jurgis Razma, socialdemokratas Tomas Martinaitis ir eksparlamentaras Andrius Mazuronis.
Ar gali būti, kad G. Nausėda taip greitai savo nuomonę dėl atliekamo tyrimo ir kratų pareiškė vedinas asmeninių simpatijų ir antipatijų? Toks klausimas politikus padalijo į dvi stovyklas.
„Mūsų prezidentas ne pirmą ir ne antrą kartą elgiasi kaip mažas vaikas smėlio dėžėje, kurioje jau kurį laiką jis nebuvo populiariausias vaikas“, – palygino A. Mazuronis.
Ką pasakyti buvęs Seimo narys turėjo ir parlamento naujokui, socialdemokratui T. Martinaičiui, o galiausiai užsiminė ir apie vieną intriguojantį pokalbį sostinės Gedimino prospekte.
Simpatijas ir antipatijas dalija ne po lygiai
Paklaustas, kaip suprato prezidento G. Nausėdos žodžius apie pagrindą atlikti kratas pas S. Skvernelį ir K. Starkevičių, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys D. Griškevičius suabejojo, ar savo vertinimo šalies vadovas nepadarė per anksti.
„Kas yra krata – tai yra procesinis dalykas, kur renkama informacija, tikrinama informacija, ir paaiškėjus arba pasitvirtinus, arba nepasitvirtinus, priimami kiti procesiniai sprendimai.
Tai tikrai pats kratos faktas dar nieko neįrodo, ir yra net ir šiandien parlamento narių, kurie irgi turėjo specialaus liudytojo statusą, bet galiausiai nevirto jokie įtarimai ir buvo pakeisti tie statusai.
Taip kad aš tikrai manau, jog šitoje vietoje buvo nepraleista proga vis dėl to, sakykime, primesti tam tikrą vertinimą – subtiliai, bet primesti, nes teko irgi skaityti ne vieno teisės eksperto žodžius, kurių manymu, vis dėlto toks pasisakymas gali būti traktuojamas kaip tam tikras spaudimas teisėsaugai“, – svarstė D. Griškevičius.
Kodėl G. Nausėda taip pasielgė? Demokratas labiausiai išskyrė asmenines prezidento simpatijas ir antipatijas.
„Yra turbūt ir asmeniniai vertinimai, santykiai, meilės, nemeilės. (...) Mes matėme irgi ne vieną atvejį net ir pavasario metu, kai tuometinių premjero skandalų kontekste buvo kitokie vertinimai – kad nedarykim skubotų išvadų, o čia vėl dabar vertinimai kitokie“, – aiškino Seimo narys.
Savo versiją, kodėl G. Nausėda nesuabejojo kratų reikalingumu, turėjo ir buvęs Seimo narys bei „darbietis“ A. Mazuronis.
„Mūsų prezidentas ne pirmą ir ne antrą kartą elgiasi kaip mažas vaikas smėlio dėžėje, kurioje jau kurį laiką jis nebuvo populiariausias vaikas – buvo atsiradusių populiaresnių vaikų.
Ir štai atsitikus kažkokiam dalykui, kuris mūsų prezidentui smėlio dėžėje pasidarė palankus, jis pradeda pirštu rodyti į kitą vaiką ir sakyti: žiūrėkite, tas vaikas, kurį jūs laikėte populiaresniu, jis nėra toks geras – atsukite į mane žvilgsnį. Aš galbūt vis tik nebuvau toks blogas.
Tai štai, kas vyksta. Asmeninių simpatijų, antipatijų, asmeninių politinių nuoskaudų pasireiškimas, kuris, mano galva, labai gaila, kad peržengia elementarų tam tikrą teisinį algoritmą, kuriame prezidentas turėtų veikti, ir neturėtų daryti išankstinių vertinimų“, – dėstė A. Mazuronis.
Jo teigimu, šalyje jau yra buvęs ne vienas ir ne du atvejai, kai pasibaigus byloms dėl tokio pobūdžio pasisakymų yra kreipiamasi ir į europines teismines institucijas.
„Ir prezidentui, net ir jau nuėjusiam pareigas, tikrai nedarytų garbės, jeigu po kiek laiko būtų pripažinta, kad dėl jo tokių pasisakymų atsirado tam tikros pasekmės, kurios gali išvirsti ir į finansinę formą“, – sakė A. Mazuronis.
Konservatorius J. Razma taip pat tikino pastebintis, kad šalies vadovas nevienodai dalija savo simpatijas ir antipatijas atskiroms politinėms jėgoms.
„Tai šiuo atveju, kadangi prezidentas lyg yra kaip ir ketvirtasis šios valdančiosios koalicijos dalyvis, o tos kratos kaip tyčia vyksta pas valdančiosios koalicijos kritikus, politinius oponentus, matyt, kažkaip čia emocijos tam tikros ir prisidėjo, kad atsirado toks prezidento pasisakymas“, – svarstė konservatorius.
Jis vylėsi, kad teisėsauga visgi dirba objektyviai.
„Manau, kad teisėsaugos institucijos šiandien yra atsparios tokiems pasisakymams, bet teisine prasme tai nėra geras pasisakymas“, – vertino J. Razma.
Ar gali tuomet būti taip, kad G. Nausėda apie šį tyrimą žino ką nors daugiau nei visi kiti?
„Net jeigu ir žino, tokie pasisakymai yra spaudimas toliau teisminiame procese dalyvaujantiems asmenims, kuriuos galimai jis skiria paskui į teisėjus kažkur, į kažkokias kitas teismines institucijas – prezidentas gi yra aktyviai veikiantis teisminės valdžios formavime.
Ir jo tokie pasisakymai yra ne kas kita, kaip tiesioginis spaudimas“, – vertino eksparlamentaras A. Mazuronis.
Susikirto su T. Martinaičiu
Visgi „socdemas“ T. Martinaitis nesutiko su mintimi, kad prezidentas G. Nausėda dabartinei valdančiajai daugumai, ypač socialdemokratams, rodo kur kas didesnį palankumą nei dabartinei opozicijai.
„Nenorėčiau kaip gerbiamas A. Mazuronis čia pradėjo vėl pravardžiuotis gerbiamo prezidento atžvilgiu, kad čia kaip vaikas elgiasi, kažką bando pirštu parodyti. Galbūt tie komentarai, kas išaiškėjo per patarėjo lūpas, nebuvo pakankamai etiški ir teisingi, bet nereikėtų šitos visos situacijos suversti vėl į tą politinės virtuvės lygį, o vis dėlto žvelgti į situaciją iš esmės. (...)
Man, kaip naujam Seimo nariui, kuomet gruodžio viduryje tos pirmosios kratos paaiškėjo, kalbantis su kitais bičiuliais, su Seimo nariais, buvo tiesiog įspūdinga ir baisu klausytis, kad, atrodo, visi viską žinojo, kas vyksta.
Nesuprantu, kaip taip gali būti mūsų valstybėje“, – stebėjosi T. Martinaitis.
Po šių žodžių A. Mazuronis turėjo vieną klausimą ir pačiam socialdemokratui.
„Tomai, o jums, kaip jaunam Seimo nariui, socialdemokratui, nekyla pasipiktinimas arba noras pasiklausti Lino Jonausko – gal jo žmona, kuri nevaikšto į darbą ir kuri dirba ten kažkiek laiko, žinojo irgi apie tuos dalykus? Nekyla tokio noro pasiklausti?“ – teiravosi buvęs Seimo narys.
Šis savo ruožtu atsakė, kad mato bandymus „tendencingomis priemonėmis“ užmaskuoti problemos dydį ir nukreipti dėmesį nuo situacijos. T. Martinaitis taip pat pabrėžė, kad reikėtų leisti teisėsaugai dirbti savo darbą.
„Gerbiamas Tomai, jūs darote vieną klaidą kaip pradedantis politikas, aš jau kaip nuėjęs politikas jums galiu (pasakyti) – jūs traktuojate, kad tai, kas prieš jus, tai yra politinis susimokymas ir siekis nukreipti dėmesį, o tai, kas prieš politinius oponentus, tai yra principinga teisėsaugos pozicija ir prasivalymas valstybės politinei sistemai.
Jūs traktuojate dvigubus standartus saviems ir svetimiems“, – aiškino A. Mazuronis, kartu primindamas ir gana gėdingus valdančiųjų balsavimus Seimo salėje.
„Kažkodėl negirdėjau jūsų principinės pozicijos, kai jūs išsaugojote savo Seimo narius Seime, nebalsuodami ir užstrigdami prie kavos aparato, neleisdami patraukti atsakomybėn, kai mokesčių mokėtojų pinigai savivaldybėse buvo neteisėtai pasisavinti. Kur jūsų tokia principinė pozicija tada buvo?
Gerbiamas Tomai, politikoje menas yra būti vienodai teisingu visiems. Jūs savo pasisakymais to nerodote, bet kadangi tai yra tik jūsų pirmi metai politikoje, tikiu, kad pasitaisysite“, – vylėsi buvęs Seimo narys.
T. Martinaitis vėl pakartojo, kad „nenorėtų visko suversti į politinės virtuvės intrigos kovas“.
„O iš tikrųjų kalbėti apie situaciją iš esmės. Leiskime teisėsaugos organizacijoms veikti, ir tikrai tikiu, jeigu bus suteikta galimybė, bus atsakyti visi klausimai, jie parodys visus rezultatus“, – sakė socialdemokratas.
T. Martinaitis tikino nuoširdžiai linkintis tiek S. Skverneliui, tiek K. Starkevičiui „išsiplauti visas dėmes“.
Užsiminė apie paslaptingus pokalbius
Tiesa, STT pareigūnams pasibeldus į demokratų lyderio S. Skvernelio duris, vėl suintensyvėjo diskusijos apie valdančiosios koalicijos ateitį – svarstoma, ar Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ dar turi šansų grįžti į koaliciją, ar priešingai – dabar durys užvertos jau visam laikui.
D. Griškevičius patikino, kad nuo tada, kai buvo performuota koalicija, jokių rimtų pokalbių su demokratais apskritai nevyko ir nevyksta.
„Man atrodo, tiesiog demokratų korta dažnai bandoma pagrūmoti, norint apraminti Remigijų Žemaitaitį, ir tai labiau susiję su socialdemokratų pirmininko rinkimais“, – pabrėžė demokratas.
Pasak A. Mazuronio, tiek G. Nausėdai, tiek socialdemokratų vadovybei jau kurį laiką buvo sudėtinga bendrauti su demokratais dėl tam tikrų S. Skvernelio asmenybinių bruožų – mat jis gana kategoriškas, tvirtai atstovauja savo pozicijai. O tokiu būdu sudėtinga daryti įtaką ir nepaklusniajam koalicijos partneriui R. Žemaitaičiui.
S. Skvernelį eliminavus, tęsė buvęs Seimo narys, išlošia tiek prezidentas, tiek ir socialdemokratų viršūnės.
„Ir kiek man teko girdėti, Gedimino prospektu einant, kad su tam tikrais Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovais tiek iš socialdemokratų, tiek iš Prezidentūros jau vyksta pokalbiai“, – užsiminė jis.
Laidą „24/7“ žiūrėkite sekmadienį, 16:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.