„Kiek man žinoma, darbo grupė, kuri dirba dabar Lietuvos parlamente, nebenaudoja buldozerio, dirba visiškai normaliai, dalykiškai ir ieško atsakymų į tuos klausimus, kuriuos aš iškėliau“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda.
Tarp šių klausimų prezidentas įvardijo poreikį nuspręsti, ar kokias funkcijas turėtų atlikti nacionalinio transliuotojo Taryba, poreikis kurti LRT valdybą, ir apibrėžti šių institucijų santykį su administracija.
„Išsprendus šiuos klausimus ir jeigu ateityje tai leis visai institucijai dirbti gerokai efektyviau, su mažiau konfliktinių situacijų, iš to laimėsime visi – laimės visuomeninis transliuotojas, laimės žiniasklaidos laisvė ir laimės demokratija apskritai Lietuvoje“, – teigė G. Nausėda.
Jo teigimu, Lietuva pasauliniuose žiniasklaidos laisvės reitinguose išlaiko aukštą vietą, o šaliai tai yra vertybė, kurią ji siekia išsaugoti, nes žodžio laisvė – viena demokratijos sudėtinių dalių.
„Ne kartą sakiau – LRT klausimų sprendimas pirmiausia susijęs su tuo, kad norima pagerinti valdymą, kad jis nesukeltų tokių konfliktinių situacijų, kurias dabar sukelia“, – aiškino šalies vadovas.
Europos Parlamentas (EP) sausį priėmė nevienareikšmiškai vertinamą rezoliuciją „dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“.
Ją pasirašė dalis Europos liaudies partijos (EPP), socialistų ir demokratų, „Atnaujinkime Europą“, „Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso“ bei Kairiųjų grupės narių.
Su Lietuvos prezidentu Vilniuje susitikusi EP pirmininkė Roberta Metsola teigė, kad šia rezoliucija Bendrija nesiekia „rodyti pirštais ar pamokslauti“.
„Svarbu, kad dirbtume kartu, kad sustiprintume demokratiją. Rezoliucija siekiama sukurti erdvės dialogui, konstruktyviam dialogui“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Metsola.
Ji pabrėžė, kad rezoliucija EP buvo priimta laikantis standartinių procedūrų, ją parėmė penkios parlamento frakcijos.
„Parlamentas visad itin pasisako už žodžio, žiniasklaidos laisvę, tai yra fundamentalūs Europos Sąjungos principai, mes toliau dirbsime kartu su visais, kad galėtume sustiprinti, apsaugoti šiuo principus visose šalyse“, – tikino EP vadovė.
Kaip atsaką minėtam EP dokumentui grupelė Lietuvos parlamentarų registravo savąją rezoliuciją, kurią siekia priimti Seime. Joje reiškiamas susirūpinimas, jog EP priimta rezoliucija gali sudaryti nepagrįstą įspūdį apie sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje ir taip sumenkinti valstybės narės reputaciją.
Pabrėžiama, jog už teisėkūros kokybę, konstitucinių vertybių apsaugą, visuomeninio transliuotojo veiklos teisinį reguliavimą ir parlamentinę kontrolę yra atsakingas Lietuvos Seimas. Be to, konstatuojama, jog EP rezoliucija priimta neįsigilinus į Lietuvos faktinį, teisinį ir politinį kontekstą.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo K. Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos.
LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė praėjusią savaitę sutarė, jog norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo. Tokia tvarka numatyta ir dabar galiojančiame įstatyme. Tiesa, LRT generalinis direktorius šiuo metu gali būti atleistas tik Tarybai balsuojant atviru būdu, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Pirminis valdančiųjų LRT projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko tūkstantiniai protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.