„Lenkijos lietuvių bendruomenė nėra prieš. Mes laikomės tos pozicijos, kad remiame saugumo projektus ir saugumas – pirmoje vietoje. (...) Tai, vis tik, yra saugumui reikalingas dalykas“, – Eltai teigė I. Vilimienė.
„Esame už tai, kad kuo labiau būtų investuojama į saugumą ir tai yra prioritetinis dalykas. Esu girdėjusi ir kitokių pasisakymų, tačiau mums lieka pasitikėti, kad iš tiesų saugumo klausimu yra pasirenkami teisingi sprendimai“, – akcentavo ji.
Tuo metu vertindama viešojoje erdvėje pasirodžius svarstymus, kad siekiant apsaugoti Suvalkų koridorių analogiškas poligonas galėtų atsirasti ir Lenkijos teritorijoje, I. Vilimienė svarsto, jog tai galėtų būti naudinga.
„Galbūt, tai tikrai būtų naudinga. Nes tas Suvalkų koridorius liečia ir Lenkijos, ir Lietuvos valstybes“, – dėstė ji.
Kaip skelbta, sausį Varšuvoje su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu susitikęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino jį apsvarstyti galimybę išplėsti planuojamą Kapčiamiesčio poligoną į Lenkijos teritoriją, taip sukuriant bendrą dviejų šalių karinį objektą.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.