Vilniuje viešintis eurokomisaras pabrėžė, kad bet kokius karus laimi logistika, kitaip sakant – kaip greitai iškilus grėsmei karinė technika gali judėti tarp ES šalių, kokios biurokratinės kliūtys trukdo ginkluotę gabenti sparčiau.
„Esminis dalykas pasidaro karinis mobilumas ir taisyklės, kaip galima (karinei technikai – ELTA) kirsti sienas. Dabar tos taisyklės yra chaotiškos ir žinome daug bandymų, kad pervažiuojant kariuomenei, pavyzdžiui, iš Prancūzijos iki Rumunijos, užtrunkama iki mėnesio, nes kai kurios šalys reikalauja įspėti, kad bus kertama jų teritorija, prieš keliasdešimt dienų“, – „Delfi“ laidoje antradienį kalbėjo A. Kubilius.
Jo teigimu, „karinio Šengeno“ sistema leistų spartinti karinės technikos judėjimą tiek karo, tiek taikos metu.
„Mes esame pasiūlę labai radikalų visos sistemos pertvarkymą, tos biurokratinės sistemos – einame link to, ką vadiname „kariniu Šengenu“. Esame numatę, kad taikos metu leidimai turi būti išduoti per tris dienas tam, kad galėtum kirsti visą ES teritoriją, ne kiekvieną valstybę vėl iš naujo, o karo metu leidimų apskritai nereikėtų, reikėtų tik notifikuoti valstybę, kurios teritorija yra kertama“, – aiškino eurokomisaras.
Eurokomisaras pabrėžė, kad NATO planai visų pirma yra paremti kolektyvinės gynybos koncepcija, kad kilus karo grėsmei pajėgos ir technika į fronto liniją bus atgabenami iš kitų Europos valstybių.
Susisiekimo ministro Juro Taminsko teigimu, į karinio mobilumo mechanizmą įeina ne tik geležinkelių ir kelių infrastruktūra, tačiau ir civilių gyventojų evakuacija, kurią užtikrintų Klaipėdos uostas.
„Šių metų pavasario Seimo sesijoje pateiksime Klaipėdos jūrų uosto ir pietinės uosto dalies įstatymų projektus, kuriuos priėmus šiais metais pradėsime Klaipėdos (uosto – ELTA) pietinės dalies statybą, kas yra ypač svarbu kariniam mobilumui, nes, jeigu mums uždaro Suvalkų koridorių, turime turėti alternatyvą“, – kalbėjo J. Taminskas.
Sausį Klaipėdos jūrų uosto direkcija pradėjo pietinės uosto dalies vartų rangovo paieškas, bus pradedamas vystyti maždaug 100 hektarų ploto naujos maždaug 1,4 mlrd. eurų vertės pietinės uosto dalies projektas.
Kaip sakė prezidentas Gitanas Nausėda, „karinio Šengeno“ sistema leistų sienas karinei technikai kirsti be jokių biurokratinių kliūčių.
Taip pat ES svarstomos dvi galimybės – krizės atveju būtų sudarytos sąlygos pajėgumus į tą šalį, kurioje krizė kilo, permesti per nepaprastai trumpą laiką arba įgyvendinti vadinamąjį priešakinės gynybos principą, kai pajėgumai dislokuojami tose šalyse, kurios yra arčiausiai sienų su agresyviomis valstybėmis.