Antradienį buvęs ministras pirmininkas Gintautas Paluckas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) buvo dar kartą apklaustas kaip specialusis liudytojas ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo. Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas tęsiant tyrimą dėl plataus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje.
Taip pat šiandien pranešta, jog per pirmąjį reformos mėnesį prašymus nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje pateikė daugiau nei 300 tūkst. dalyvių.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Tęsiant tyrimą dėl plataus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje kaip specialusis liudytojas apklaustas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Apklausos metu politikas teigė pakartojęs, kad nėra padaręs nusikalstamos veikos, minimos bylos nutarime.
Tuo metu kalbėdamas apie savo ateitį partijoje, politikas tikino sprendimus priimsiąs pirmadienį – tądien įvyks šios politinės jėgos valdybos posėdis. Jis sakė esąs pasiruošęs įvairiems scenarijams: ir toliau tęsti darbus Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“, ir trauktis. Politikas taip pat akcentavo negalvojantis, kad dėl šios bylos jam prireiks panaikinti teisinę neliečiamybę.
Buvęs premjeras Gintautas Paluckas antradienį dar kartą apsilankė Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), kur kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo. Socialdemokratas po apklausos teigė esąs ramus bei akcentavo, kad nesiruošia stabdyti savo narystės Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP), mat jokie įtarimai ar kaltinimai jam nėra pareikšti. Vis dėlto kiek vėliau jis teigė ketinantis įvertinti premjerės Ingos Ruginienės ir Seimo pirmininko Juozo Oleko raginimus stabdyti narystę LSDP.
Prokuratūra teismui perdavė neteisėtos psichotropinių medžiagų gamybos bylą, vienas iš kaltinamųjų – biomedicinos mokslų daktaras Adas Darinskas. Trims asmenims, kaip įtariama, veikusiems organizuotoje grupėje, pareikšti kaltinimai dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų neteisėtos gamybos, įgijimo, laikymo ir gabenimo turint tikslą juos realizuoti Airijoje.
2024 m. spalį Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai nustatė, kad Lietuvos mokslininkų įkurtoje aukštųjų technologijų laboratorijoje neteisėtai galėjo būti gaminama psichotropinė medžiaga – alprazolamas. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus iš neteisėtos apyvartos buvo paimta 4,707 kg grynojo kiekio alprazolamo. Pareigūnų teigimu, ši medžiaga buvo gaminama siekiant pasipelnyti. Pas įtariamuosius per kratas rasta daugiau nei 400 tūkst. eurų grynųjų pinigų.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pranešė, kad per pirmąjį reformos mėnesį prašymus nutraukti kaupimą pateikė daugiau nei 300 tūkst. antrosios pensijų pakopos dalyvių. Asociacijos duomenimis, tai sudaro apie 21 proc. iš 1,45 mln. gyventojų, papildomai kaupiančių antrojoje pakopoje. Teigiama, kad didžioji dalis pasitraukusiųjų iš kaupimo sprendimą priėmė pirmosiomis metų savaitėmis, vėliau prašymų skaičius mažėjo kelis kartus. LIPFA vadovo Vaidoto Rūko teigimu, prašymų nutraukti kaupimą pateikimo dinamika atitiko išankstines prognozes. Asociacijos duomenimis, per 2026 m. sausį pensijų fondai uždirbo daugiau nei 100 mln. eurų.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, siekiant užtikrinti sklandų karinį mobilumą svarbu, jog NATO lygiu būtų sprendžiama dėl „karinio Šengeno“ įgyvendinimo. Šalies vadovas pažymėjo, kad būsimajame Europos Sąjungos (ES) biudžete finansavimas kariniam mobilumui auga dešimt kartų. Pasak valstybės vadovo, kariuomenės pajėgumai per sienas turi judėti „be jokių demokratinių kliūčių“. Jis sako, kad yra du keliai – krizės atveju sudaryti sąlygas, kad pajėgos per nepaprastai trumpą laiką galėtų būti perkeltos, arba realiai dislokuoti tas pajėgas šalyse, kurios yra pažeidžiamiausios.
Tuo metu už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius patvirtino, kad karo atveju „karinio Šengeno“ sistema leistų pajėgas ir techniką tarp ES valstybių gabenti be šalių leidimo. Kaip teigia politikas, jas užtektų tik notifikuoti, o taikos metu leidimas turėtų būti išduodamas per tris dienas. Pasak A. Kubiliaus, logistika karo metu yra itin svarbi, o biurokratinės kliūtys šiuo metu nulemia, jog pajėgų kelionė tarp skirtingų Europos taškų galėtų užtrukti net mėnesį. Eurokomisaro teigimu, „karinio Šengeno“ sistema leistų spartinti karinės technikos judėjimą tiek karo, tiek taikos metu.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Aukšti Rusijos ir Ukrainos atstovai nuo antradienio Šveicarijoje vėl derasi dėl prieš ketverius metus Maskvos pradėto karo pabaigos. Per JAV tarpininkaujamus pokalbius Ženevoje Ukraina pirmiausiai nori dėmesį sutelkti į humanitarinius klausimus ir saugumo garantijas. Rusija siekia iš kaimyninės šalies išsireikalauti teritorijų perleidimo. Rusija reikalauja Ukrainos dalinių pasitraukimo iš jų kontroliuojamų Luhansko ir Donecko sričių dalių ir nori jas aneksuoti, tačiau Kyjivas tai kategoriškai atmeta.
Antradienį Ženevoje prasidėjo naujos Irano ir JAV netiesioginės branduolinės derybos. Vašingtonas ir Teheranas netiesioginius pokalbius atnaujino vasario 6 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina Iranui kariniu smūgiu, jei nebus pasiektas susitarimas branduoliniame ginče. Teheranas nori derėtis tik dėl savo branduolinės programos ir sankcijų atšaukimo. Tuo metu JAV ir Izraelis reikalauja derybų ir dėl Irano raketų programos bei Teherano paramos kovotojams Artimuosiuose Rytuose.
Eidamas 85-uosius metus, mirė JAV pilietinių teisių aktyvistas Jesse Jacksonas. Juodaodis politikas, pastorius ir Martino Lutherio Kingo bendražygis mirė antradienio rytą, pranešė jo šeima, savo pranešime pabrėžusi J. Jacksono „nepalaužiamą atsidavimą teisingumui, lygybei ir žmogaus teisėms“, kuris padėjo „suformuoti pasaulinį judėjimą už laisvę ir orumą“.
Nuo septintojo dešimtmečio J. Jacksonas aktyviai kovojo už afroamerikiečių teises JAV. Būdamas demokratų politikas jis devintajame dešimtmetyje du kartus kandidatavo į JAV prezidento postą ir taip galiausiai parengė dirvą pirmojo juodaodžio prezidento Baracko Obamos išrinkimui 2008 m.