„Pirmiausia, turime padirbėti, kad būtų įgyvendintas vadinamas „karinis Šengenas“, kad kariuomenės pajėgumai galėtų per sienas judėti be jokių biurokratinių kliūčių. Svarbiausia, kad mūsų koordinacija NATO lygiu būtų tokia, kad sprendimai būtų priimami kiek įmanoma greičiau“, – žurnalistams antradienį vykstančiame LTG Forume, skirtame karinio mobilumo ir atsparumo temoms, teigė G. Nausėda.
„Yra du keliai – arba, krizės atveju, sudaryti tokias sąlygas, kad pajėgumai permetami per nepaprastai trumpą laiką į tą šalį, kurioje krizė kyla. Arba tada tiesiog įgyvendinti vadinamą priešakinės gynybos principą, kuomet pajėgumai realiai dislokuojami tose šalyse, kurios yra pažeidžiamos arba arčiausiai sienų su agresyviomis valstybėmis“, – pridūrė jis.
Anot G. Nausėdos, ypač svarbu tai, jog Lietuvai sąjungininkai skiria daug dėmesio, kariniam mobilumui numatytos ES biudžeto lėšos didinamos dešimtį kartų.
„Mes einame abiem keliais ir Lietuva gali pasidžiaugti tuo, kad tikrai sąjungininkai mums skiria didelį dėmesį (…) Taip, kad einame teisingu keliu, bet mes norime taip pat pasiekti, kad tas karinis mobilumas (…) būtų įgyvendintas kiek įmanoma greičiau. Tikrai galime pasiremti tuo, kad kita finansinė perspektyva numato tam Europos Sąjungos junglumui tikrai labai nemažas lėšas ir kariniam mobilumui praktiškai lėšos didėja 10 kartų“, – aiškino šalies vadovas.
„Tai, jeigu galėjome skųstis, kad tų pinigų, kurie buvo skirti kariniam mobilumui, šitoje finansinėje perspektyvoje buvo aiškiai per mažai, dabar svarbiausia bus tinkamai aplikuoti, pasiimti juos ir, svarbiausia, teisingai įgyvendinti tuos finansinius resursus“, – tęsė jis.
ELTA primena, kad pernai liepą Europos Komisija (EK) pateikė 2028–2034 metų ilgamečio bendrijos biudžeto pasiūlymą, dėl jo vyksta derybos Briuselyje.
Planuojama, kad būsimas ES biudžetas turėtų siekti beveik 2 trln. eurų.