„Jau beveik sutarėme visą (įstatymo projekto – ELTA) tekstą. Ketvirtadienį tikėsimės ryte jį turėti, tada pereisime, pasižiūrėsime. Liks tik kai kurių straipsnių ar jų įsigaliojimų laikai“, – Eltai antradienį sakė J. Olekas.
„Šiandien pavyko susitarti visus klausimus, kurie buvo likę – Tarybos, valdybos, generalinio direktoriaus funkcija ir dar kai kuriuos apibrėžimus, kurie buvo likę“, – teigė politikas.
Pagal pirminį parlamento pirmininko suburtos darbo grupės siūlymą, Taryba patvirtintų visuomeninio transliuotojo įstatus, organizacinę struktūrą ir metinę veiklos ataskaitą. Ji taip pat nustatytų programoms taikomus redakcinius, privatumo bei tvarumo standartus ir apibrėžtų kultūrinės, socialinės bei švietėjiškos informacijos sklaidos tvarką.
Be kita ko, LRT Taryba tvirtintų visuomeninio transliuotojo žurnalistų etikos kodeksą, metinius pajamų ir išlaidų planus bei jų vykdymo ataskaitas, o generalinio direktoriaus veiklą vertintų pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Jai taip pat būtų patikėta skirti ir atleisti valdybos narius, LRT vadovą, etikos kontrolierių, vidaus audito tarnybos vadovą.
Valdybos atsakomybė apimtų dokumentų, teikiamų Tarybai tvirtinti, rengimą ir svarstymą, generalinio direktoriaus veiklos bei strateginių planų įgyvendinimo priežiūrą. Ji taip pat analizuotų metinių finansinių planų projektus, vertintų įstaigos finansinę padėtį, ūkinės veiklos rezultatus, turto apskaitą ir galimas rizikas.
Nesutarė dėl LRT misijos apibrėžimo įstatyme
Darbo grupės vadovas J. Olekas pasiūlė įstatymu apibrėžti LRT misiją. Dėl pastarojo siūlymo darbo grupės nariai nerado vieningo sutarimo.
„LRT misija – užtikrinti visuomenės teisę į patikimą, objektyvią ir įvairiapusę informaciją bei nuomonių įvairovę, sudaryti sąlygas laisvai, viešajai diskusijai ir prisidėti prie lietuvių kalbos bei nacionalinės kultūros saugojimo ir plėtros padarant turinį prieinamą visuose regionuose ir įvairioms gyventojų grupėms. Ši misija įgyvendinama veikiant savarankiškai ir nešališkai, be politinės ir kitos išorinės įtakos turiniui ir redakciniams sprendimams“, – apie misijos apibrėžimą kalbėjo J. Olekas.
Konservatorė Giedrė Balčytytė atkreipė dėmesį, jog politikai neturėtų formuoti LRT misijos apibrėžimo.
„Ne politikai turėtų formuoti nacionalinio transliuotojo misiją. Dabar kiekvieną iš šių žodžių būtų galima kvestionuoti. Kas yra „objektyvu“, kas yra „nešališka“, „visus atspindi“. Dėl visų šitų dalykų, esant susiklosčiusioms aplinkybėms vienaip ar kitaip, vienus ar kitus nepatinkančius personažus vazoti“, – kalbėjo parlamentarė.
„Jeigu jau visi to neišvengiamai nori ir mes esame mažuma, sakyčiau, tada tegul dirba akademinė bendruomenė, tegul dirba pati LRT ir Taryba įsitraukia, nes tai nėra taip paprasta paskui įgyvendinti šitą nuostatą“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės atstovas Artūras Zuokas atsakydamas politikei akcentavo, kad transliuotojo misiją yra apsibrėžusios ir kitos valstybės.
„Kalbant apie misijos apibrėžimą – tai yra bendra praktika Europos Sąjungos transliuotojų, kuri yra įtvirtinama įstatyme (...). Misijos tekstas, kuris yra pasiūlytas, jis nėra dviračio išradinėjimas, tai yra paremtas analogiška praktika, kurią turi vokiečiai, prancūzai, estai, olandai, suomiai ir taip toliau. Skaityti misijos tekstą ištraukiant vieną žodį yra neteisinga“, – sakė jis.
Tuo metu „aušrietis“ Artūras Skardžius taip pat pasisakė už tai, kad įstatyme atsirastų visuomeninio transliuotojo misijos apibrėžimas.
Šiuo metu galiojančiame LRT įstatyme termino „misija“ nėra. Ji trumpai apibrėžiama visuomeninio transliuotojo strategijoje. Joje nurodoma, jog „LRT misija – informuoti, ugdyti ir telkti visuomenę, siekiant, kad kiekvienas pilietis būtų gerai informuotas ir aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime“.
Įstatymas apibrėžia, jog visuomeninis transliuotojas „privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą“.
Kaip skelbta, Seimo valdyba atsižvelgė į darbo grupės dėl LRT prašymą ir dešimčiai dienų pratęsė įstatymo projektui parengti skirtą terminą. Iš pradžių buvo numatyta jį parengti iki vasario 14 d.
Reiškia pasipiktinimą
Tuo tarpu žurnalistė Birutė Davidonytė pareiškė, kad toks darbo grupės pasiūlymas – skandalingas.
„Šiandien Seimo LRT darbo grupėje įvyko kai kas skandalingo. Kai jau atrodė, kad viskas tarsi rimsta ir socialdemokratai lyg ir atsitraukia nuo pirminių bandymų politizuoti LRT, šiandien apsisukta visiškai priešingu kampu.
Paskutinę akimirką Darbo grupėje Artūras Zuokas ir Artūras Skardžius pramušė į įstatymo projektą štai tokią formuluotę: „Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas. <...>
Nuolatinis redakcinis vaidmuo LRT yra nesuderinamas su aktyvia nuosavos ar konkuruojančios žiniasklaidos veikla“, – socialiniame tinkle skelbia B.Davidonytė.
Jos įsitikinimu, šis pasiūlymas nutaikytas į dabartinę valdančiąją daugumą kritikuojančius žurnalistuos ir visuomenės veikėjus.
„Kitais žodžiais tariant, Seimo nariai savo sprendimu nusprendė, kad iš LRT eterio reikia pašalinti konkrečius vedėjus, kuriuos čia galime išvardinti pavardėmis: Tapinas, Jakilaitis, Miliūtė, Valatka ir t.t.“, – rašo B.Davidonytė.
ELTA primena, kad pernai gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę.
Dėl pirminio parlamentarų siūlyto projekto prie Seimo vyko tūkstantiniai protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.