„Šita formuluotė sulaukė labai didelių diskusijų darbo grupėje, bet dėl šios formuluotės nebuvo balsuota. Mes tik apsitarėme, aš pasiūliau, kad ją reikėtų tikslinti ir nedėti jos į penktą LRT įstatymo straipsnį, o galbūt ji galėtų būti įdėta į LRT tarybos funkcijas. Vėlgi, dedant į šias funkcijas, reikėtų aiškiai sutikslinti formuluotę šito pasiūlymo“, – Eltai antradienį teigė K. Vilkauskas.
„Čia yra tik pasiūlymas, dėl kurio darbo grupė neapsisprendė“, – sakė jis.
Kaip skelbta, visuomeninio transliuotojo valdyseną tobulinanti darbo grupė siūlo įstatyme apibrėžti, kad LRT naudojamuose kanaluose bei interneto svetainėje be Tarybos leidimo nebūtų leidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms.
„Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas ir deklaravę interesų konfliktus, ir neturėdami teisės naudoti LRT platformos savo žiniasklaidos priemonės reklamai, auditorijos perkėlimui ar įtakos stiprinimui. Nuolatinis redakcinis vaidmuo LRT yra nesuderinamas su aktyvia nuosavos ar konkuruojančios žiniasklaidos veikla“, – dėstoma siūlyme.
Iš Seimo darbo grupės pasitraukusi Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė svarstė, jog tokiu būdu iš LRT eterio siekiama „pašalinti kritiškus balsus“.
„Šitas įstatymo projektas yra tik apie vieną – konkrečių kritiškų balsų pašalinimą iš eterio. Ir tą daro politikai įstatymo lygmenyje. Tai tiesioginis kišimasis į žiniasklaidos turinį ir nepriklausomybę, nustatant, kokie žmonės turi teisę kalbėti LRT eteryje, o kurie ne. Posėdyje netgi neslėpta, kad tikslas – iš LRT konkursų pašalinti tam tikrus veidus, kurie, pasak politikų, per ilgai užsisėdėjo, o jų laidos eteryje eina per daug metų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį rašė B. Davidonytė.
Tuo metu tyrimų žurnalistė Indrė Makaraitytė akcentavo, kad priėmus tokią nuostatą, „LRT durys iš esmės užsidaro išorės kūrėjams, pavyzdžiui, nepriklausomiems tiriamosios žurnalistikos centrams, nes raktas nuo tų durų yra Tarybos rankose“.
Savo ruožtu Kultūros komiteto pirmininkas teigia, kad šia politikų iniciatyva siekiama užtikrinti, jog visuomeninio transliuotojo platforma nebūtų naudojama kaip reklaminė erdvė atskiroms žiniasklaidos priemonėms.
„Pagrindinė mintis, kad LRT platforma nebūtų panaudojama kaip reklama savo žiniasklaidos priemonei (...), tokia jų mintis pagrindinė. Čia reikia labai gerai pasverti, kiek to yra, nes aišku, kad Valstybės kontrolė pabrėžė didelį kiekį autorinių sutarčių, buvo diskutuojama apie įtakas (...), bet aš manau, kad tai per redakcinės politikos sąlygas nustatytų LRT taryba – bent mano nuomone“, – komentavo K. Vilkauskas.
Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad LRT naudojamuose kanaluose be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims.
I. Kižienė: nekrikštykime vaiko, kai jis dar negimė
Darbo grupės narė, socialdemokratė Indrė Kižienė sako nesuprantanti dalies žiniasklaidos atstovų viešoje erdvėje reiškiamo pasipiktinimo ir ragina neskubėti kritikuoti parlamentarų svarstomų siūlymų. Politikės teigimu, darbo grupėje vis dar vyksta diskusijos, o galutiniai sprendimai bus priimti tik įvertinus skirtingas pozicijas ir parengus lyginamąjį variantą.
„Nekrikštykime vaiko, kai jis dar negimė. Darbo grupėje vyksta diskusijos ir mes dar turėsime du darbo grupės susitikimus (...), kur dėl atitinkamų nuostatų, dėl kurių kilo ginčas, grįžtame ir sudedame taškus galutinai. Iki vasario 24 dienos tą turime padaryti“, – Eltai teigė I. Kižienė.
„Tai nėra galutinis variantas. Dabar visų nuomonės išsakytos ir sudėliotos (...), susidėliosime lyginamąjį variantą ir žiūrėsime, koks būtų pats geriausias variantas, dėl kurio grupėje prabalsuosime. Noriu atkreipti dėmesį, kad darbo grupės projektas – nėra galutinis projektas. Galutinai apsispręs Seimas“, – sakė ji.
Antradienį posėdžiavusi darbo grupė sutarė dėl LRT valdybos ir Tarybos funkcijų, bet nerado sutarimo dėl visuomeninio transliuotojo misijos apibrėžimo.
Seimo vadovo teigimu, ketvirtadienį jau tikimasi turėti pilną įstatymo projekto tekstą.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo K. Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos.
LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė praėjusią savaitę sutarė, jog norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo. Tokia tvarka numatyta ir dabar galiojančiame įstatyme. Tiesa, LRT generalinis direktorius šiuo metu gali būti atleistas tik Tarybai balsuojant atviru būdu, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Pirminis valdančiųjų LRT projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko tūkstantiniai protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.