„Patvirtiname, kad šiandien Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas gynėjo advokato pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Juo prašoma priimti nagrinėti I. Tamašauskienės pareiškimą, atnaujinant baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėjimui.
Taip pat prašoma panaikinti apeliacinio teismo nuosprendį ir kasacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį bei išspręsti su byla susijusių bylinėjimosi išlaidų klausimą“, – Eltai teigė LAT atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
Į kasacinį teismą nuteistoji kreipėsi jau antrą kartą. Pirmą kartą LAT jos skundo nepriėmė, motyvuodamas, kad ji jau atliko bausmę – tai yra sumokėjo teismo paskirtą baudą. KT paskelbus, kad paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamai pritaikyto įstatymo pritaikymo turi būti sudarytos galimybės visiems – ir tiems, kurie sumokėjo baudą. Todėl nuteistoji padavė naują skundą.
Moteris už 150 eurų pasisavinimą baudžiamojoje byloje buvo nubausta 7,5 tūkst. eurų bauda, nors pagal įstatymą, už tokios sumos pasisavinimą gresia administracinė atsakomybė.
Moters advokatas teisės docentas Gintautas Danišauskas skunde LAT rašo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pripažindamas I. Tamašauskienės kaltę įvykdžius jai Baudžiamajame kodekse įtvirtintą nusikalstamą veiką – pasisavinus iš bendradarbės premijos 150 eurų ir tuo padarius didelę neturtinę žalą, nuteisė ją pagal šį baudžiamąjį įstatymą, nors minėtas baudžiamasis įstatymas tokios veikos nereglamentuoja bei tokių teisinių santykių nereguliuoja ir yra I. Tamašauskienei pritaikytas neteisėtai bei aiškiai netinkamai.
Jis sako, kad Lietuvos apeliacinis teismas, savo nuosprendyje pateikęs išvadą, kad I. Tamašauskienė iš bendradarbės premijos pasisavino 150 eurų padarydama šią turtinę žalą, turėjo remtis ne Baudžiamuoju kodeksu, o tokius santykius reguliuojančiu Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintu įstatymu, kuriame, apskritai nėra įtvirtinamas koks nors imperatyvas dėl neturtinės žalos ir veikos kvalifikavimui remiamasi tik pinigine, šiame įstatyme įtvirtintą verte lygią 150 eurų.
„Dėl to Apeliacinis teismas teigdamas, kad I. Tamašauskienė pasisavino iš bendradarbės premijos 150 eurų, turėjo remtis ne BK 228 str. 2d., o ANK 108 str. aiškiai netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą ir tuo padarydamas aiškią teisinę klaidą vykdant teisingumą – be teisinio pagrindo priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui už veiką, kuri nėra uždrausta baudžiamuoju įstatymu“, – rašoma advokato skunde.
Teisininkas mano, kad šis Lietuvos apeliacinio teismo I. Tamašauskienei paskelbtas nuosprendis pripažinus ją įvykdžius nusikalstamą veiką yra teisiškai nepagrįstas, prieštaraujantis veikiančiai Lietuvoje teisei bei LAT formuojamai praktikai ir dėl to turi būti panaikintas.
„Atkreiptinas dėmesys ir į kitą kasacinės instancijos teismo išaiškinimą formuojant teisingumo vykdymo praktiką baudžiamosiose bylose, kad konstituciniai proporcingumo ir protingumo principai, taip pat baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės principas įgalina ginti visuomenę tik nuo socialiai pavojingų veikų ir nagrinėjant bylą reikia patikrinti joje nustatytos veikos pavojingumą, tinkamai nustatyti ir pagrįsti visus būtinus baudžiamajai atsakomybei kilti nusikalstamų veikų sudėties požymius“, – rašo advokatas, primindamas Jonavos mero, socialdemokratų partijos vadovo Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylos baigtį.
ELTA primena, kad teisininkai, visuomenė ėmė plačiai diskutuoti apie LAT sprendimą, kai nuteistajai buvo palikta galioti 7,5 tūkst. eurų bauda, o Jonavos merui M. Sinkevičiui buvo nutraukta „čekiukų“ byla, nors pastarojoje buvo kalbama apie didesnes pasisavintas sumas.
Kasacinis teismas nutraukė „čekiukų“ byloje nuteisto Jonavos mero M. Sinkevičiaus bylą, konstatuodamas, kad tuomečio politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino.
M. Sinkevičiaus byla susijusi su išmokomis už išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas. Prieš tai dviejų instancijų teismai konstatavo, kad lėšas savinęsis politikas siekė pasipelnyti ir diskreditavo savivaldybę, visus valstybės tarnautojus.