„Turbūt nenustebinsiu pasakiusi, kad iš esmės nėra atsitraukta nuo visų siūlymų dėl lengvesnio direktoriaus atleidimo, dėl ko ir kilo protestai. Nuo siūlymų, dėl kurių išvadą turi pateikti tarptautinė Venecijos komisija, tik kaži ar Seimo nariai jos lauks ir nuo siūlymų, kuriuos atmesti ir nebesvarstyti ragino Europos Parlamentas (EP)“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė B. Davidonytė.
Pasak jos, atsitraukiama tik dėl dviejų trečdalių Tarybos narių, reikalingų generalinio direktoriaus atleidimui, skaičiaus.
„Jis nemažinamas (bet tai dar bus galima lengvai pakeisti svarstymuose Seime). O štai direktoriaus atleidimo priežastys ir toliau nėra suderintos su Europos žiniasklaidos laisvės aktu, kaip siūlė teisininkai. Į teisininkų nuomonę, kad direktorius anksčiau laiko gali būti atleistas ne dėl bet kokių formalių, o tik dėl šiurkščių pažeidimų, kaip yra ir kitose šalyse, įsiklausyta nebuvo. Na ir, žinoma, lieka slapto balsavimo galimybė, ko labiausiai norėjo LRT taryba“, – tvirtino asociacijos vadovė.
B. Davidonytė taip pat pabrėžė, kad įstatymo projekte liko, jos teigimu, cenzūrinės dviejų parlamentarų – Artūro Zuoko ir Artūro Skardžiaus – pataisos, kurios apribos galimybes laisvai samdomiems LRT vedėjams vesti laidas ir kitose televizijose, ar turėti savo „YouTube“ kanalus.
„Tai tiesioginė cenzūra ir noras iš eterio pašalinti kritiškus balsus. Jei pirmosios pataisos buvo kuriamos dėl vieno žmogaus, tai šios dėl kelių: Tapino, Jakilaičio, Miliūtės. Tik nusitaikyta jau ne tik į direktorę, politikai nori iš eterio eliminuoti konkrečius žurnalistus“, – rašo ji.
Nors pagal įstatymo projektą padidinamas LRT tarybos narių skaičius, teigia B. Davidonytė, politikų deleguoti atstovai vis tiek užimtų daugumą.
„Norima didesnio užtikrintumo, todėl vieną papildomą tarybos narį leidžiama skirti Savivaldybių asociacijai. Kas yra Savivaldybių asociacija? Tai organizacija, kurią sudaro politikai – savivaldybių merai. Tai, žinoma, palankiausia socialdemokratams, turintiems daugiausiai merų. Taigi užduot depolitizavę tarybą, valdantieji nori dar labiau išplėsti politinę įtaką joje“, – teigė asociacijos vadovė.
„Taip pat taryboje atsirado vietos Profesinių sąjungų konferencijai (tai pačiai, kurią dar neseniai atstovavo premjerė). Nors Konstitucinis Teismas (KT) yra aiškiai pasakęs, kad taryboje turi būti tik visuomeninės organizacijos, ne interesų atstovai“, – pridūrė ji.
Galiausiai, apibendrino B. Davidonytė, tokį finalą buvo galima nuspėti nuo pirmų Seimo darbo grupės dienų.
„Bet visgi liūdna, kad valdantiesiems noras politizuoti LRT faktiškai mirk gyvenk klausimas ir jie tai daro nepaisant nieko: dešimtūkstantinių protestų, tarptautinių institucijų reakcijos ir Lietuvai gresiančių baudų. Panašu, kad jie vadovaujasi tokia rusiška logika: mums, kad apsigintume, reikia laimėti visus kartus, jiems pasiekti tikslams užtenka laimėti tik vieną kartą, kad ir po daug nesėkmingų bandymų“, – rėžė ji.
Kaip skelbta, antradienį posėdžiavusi darbo grupė sutarė dėl LRT valdybos ir Tarybos funkcijų, bet nerado sutarimo dėl visuomeninio transliuotojo misijos apibrėžimo.
Seimo vadovo teigimu, ketvirtadienį jau tikimasi turėti pilną įstatymo projekto tekstą.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo K. Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos.
LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė praėjusią savaitę sutarė, jog norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo. Tokia tvarka numatyta ir dabar galiojančiame įstatyme. Tiesa, LRT generalinis direktorius šiuo metu gali būti atleistas tik Tarybai balsuojant atviru būdu, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Pirminis valdančiųjų LRT projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko tūkstantiniai protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.