Trečiadienį premjerė Inga Ruginienė pranešė, kad Lietuva dėl iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų kreipėsi į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO). Tuo metu Kauno apylinkės teismas uždarame posėdyje pradėjo nagrinėti dar vieną seksualinio pobūdžio nusikaltimais kaltinamo Gedimino Filipavičiaus baudžiamąją bylą. Taip pat šiandien finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas patvirtino, jog abipusiu šalių sutarimu iš pareigų pasitraukė Finansų ministerijos kancleris Mindaugas Šima.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Lietuva dėl iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų kreipėsi į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją, sako premjerė Inga Ruginienė. Organizacijai, anot Vyriausybės vadovės, buvo pateikti surinkti įrodymai apie prieš Lietuvą vykdomus Baltarusijos veiksmus. Susisiekimo ministras Juras Taminskas į organizaciją teigė kreipęsis dar pernai spalį, bet tąkart buvo nurodyta, jog nagrinėjant tokius incidentus, būtina pateikti įrodymus. Jis vylėsi, kad šįkart, surinkus reikiamą medžiagą, yra indikacijų, kad bus pripažinta, jog Baltarusija vykdo hibridinę ataką.
Kauno apylinkės teismas uždarame posėdyje pradėjo nagrinėti dar vieną Gedimino Filipavičiaus baudžiamąją bylą. Joje vyras kaltinamas įvykdęs seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš dvi moteris ir ribojęs jų laisvę. Šioje byloje 44 metų vyrui taip pat pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis. Buvo paskelbti kaltinamojo per ikiteisminį tyrimą duoti parodymai, apklausta į posėdį atvykusi nukentėjusioji. G. Filipavičius labai lakoniškai pasakė, kad neturi ką papildyti, ką pareigūnams pasakė anksčiau. Kaltinamasis atsisakė duoti parodymus teismui ir kaltę pripažino tik iš dalies. Nukentėjusiomis pripažintos dvi moterys pareiškė 15 ir 25 tūkst. eurų ieškinius. G. Filipavičius šiuo metu atlieka 20 metų laisvės atėmimo bausmę už mergaitės pagrobimą Kaune ir kitus prieš ją įvykdytus nusikaltimus. Šis teismo nuosprendis įsiteisėjo. Dvi pilnametės moterys nukentėjo dar iki mergaitės pagrobimo. Su nukentėjusiomis G. Filipavičius susipažino Kauno apskrities vietovėse.
Henrikas Daktaras lieka kalėti iki gyvos galvos. Kauno apygardos teismas netenkino kalėjimo teikimo, kad už itin sunkius nusikaltimus kalėti iki gyvos galvos nuteistam vienam žinomiausių praeito amžiaus nusikalstamo pasaulio atstovų būtų skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė ir jis maždaug po 5–10 metų galėtų išeiti į laisvę. Teisėja Danutė Giačaitė paskelbė, kad matomas teigiamas nuteistojo asmenybės pokytis, bet šiuo metu jo padaryta pažanga nėra pakankama. Teikimo netenkinusi trijų teisėjų kolegija akcentavo vis dar netinkamą H. Daktaro požiūrį į jo įvykdytus nusikaltimus, taip pat kaltės neigimą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, vertinimą esą skirta per griežta bausmė ir išskirtinai teigiamą požiūrį į save, tam tikras nusikalstamo pasaulio subkultūrai būdingus mąstymo elementus. Pasak psichologų, nors nuteistojo grėsmė mažėja, tačiau H. Daktarui gyvenant visuomenėje pagal psichologų vertinimą grėsmė visuomenei išlieka vidutinė
„Nemuno aušros“ pirmininkas sako kol kas nemanantis, kad jo frakcija palaikys Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą. Politikas taip pat kritiškai įvertino praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pristatytas siūlomas kompensacijas planuojamo poligono ir karinio mokymo teritorijose esančių sodybų savininkams. Parlamentaro teigimu, šie skaičiai nėra apibrėžti. Savo ruožtu premjerė nesiėmė vertinti tokių koalicijos partnerio teiginių. Ministrė pirmininkė ragino palaukti poligono įstatymo balsavimo Seime. Savo ruožtu Prezidentūra nurodė, jog svarbiais nacionalinio saugumo klausimais turi būti laikomąsi išvien.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje riaušių prie Seimo byloje liudijusi buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažino, kad būtent jos sprendimu 2021 m. rugpjūtį neramumų malšinimui prie parlamento buvo pasitelkti Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Seimo narė tvirtino, kad pasitelkti minėtą tarnybą į pagalbą nutarė, gavusi informacijos apie prie parlamento galimai vykdomus nusikalstamus veiksmus, įvertinusi duomenis, jog viešosios tvarkos užtikrinimui prie parlamento trūksta policijos pajėgų. Tuo metu teisme liudijusi buvusi Seimo pirmininkė, parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino jokių nurodymų tarnyboms dėl riaušų malšinimo nedavusi. 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelktos VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Premjerės patarėjas Povilas Saulevičius siūlo vietoje Regionų ministerijos steigimo išplėsti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) funkcijas ir kurti bendrą šias sritis kuruojančią ministeriją. Jo teigimu, tai padėtų mažinti politikos fragmentaciją tarp skirtingų ministerijų, nuosekliau derinti ES investicijas, teritorinį planavimą, viešąsias paslaugas ir savivaldos stiprinimą. Savo ruožtu Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė tokią idėją palaiko ir tikina, jog tai šiuo metu būtų racionaliausias žingsnis.
Krašto apsaugos ministras sako, kad Lietuvos kariuomenė svarsto galimybę dalyvauti „Arctic Sentry“ misijoje, skirtoje saugumui Arkties regione stiprinti. Ministro teigimu, Lietuva visuomet stengiasi dalyvauti NATO misijose, todėl ir apie tokią galimybę, jo žiniomis, yra diskutuojama. Tiesa, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas kol kas neatskleidžia kiek karių galėtų būti siunčiami į šią „Arctic Sentry“. Kartu jis pažymėjo, jog konkrečius skaičius netrukus turėtų įvardyti kariuomenė.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Abipusiu šalių sutarimu iš pareigų pasitraukė Finansų ministerijos kancleris Mindaugas Šima. Pasak ministro Kristupo Vaitiekūno, kancleris palieka pareigas dėl išsiskyrusių požiūrių. Iš pareigų trečiadienį pranešė pasitraukianti ir ministro atstovė spaudai Indrė Vareikytė – ji dirbs strateginių ryšių vadove gynybos technologijų kompanijoje „Onodrim Industries“. Tuo metu prie finansų ministro komandos kaip patarėjas politiniais klausimais jungiasi buvęs Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Liutauras Gudžinskas.
Pavasario sesijoje Gitanas Nausėda Seimui siūlys būdus didinti Lietuvos ekonomikos augimą. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus, parlamentui bus teikiamas Prezidentūros jau anksčiau įgarsintas siūlymas per nacionalinį plėtros banką ILTE labiau įveiklinti gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas. Už jas būtų mokamos palūkanos, kurių dydį valstybė nustatytų atsižvelgdama į infliacijos rodiklius. Seimui taip pat bus siūloma, kad didelį elektros energijos poreikį turinčios bendrovės, ypač pramonės sektoriuje, galėtų jos „pasiskolinti“ palankesnėmis sąlygomis – per mažesnį elektros tarifą, šią skolą grąžinant po 2030-ųjų, Lietuvai jau pilnai apsirūpinant vietine elektros generacija. V. Augustinavičiaus teigimu, abi idėjos jau sulaukė palaikymo europiniu lygiu.
LTG grupė ties naują, atskirą geležinkelio vėžę iki Rūdninkų poligono. Paskelbta, kad grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ pasirašė sutartį su jungtinės veiklos partneriais „Kauno tiltai“ ir „Geležinkelio tiesimo centras“, kurie įgyvendins vėžės projektavimo ir statybos darbus. Pagal pasirašytą sutartį, rangovas darbus atliks per 970 dienų laikotarpį, o projekto vertė – apie 30 mln. eurų (įskaitant PVM). Trečiadienį taip pat paskelbta, kad Palemono geležinkelio stotyje bus įrengta dvigubos paskirties krovos aikštelę. Susisiekimo ministras Juras Taminskas tikino, kad abu projektai yra svarbūs žingsniai gerinant šalies karinį mobilumą.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Ukrainos ir Rusijos derybininkai Ženevoje užbaigė antrąją JAV tarpininkaujamų derybų dieną. Vis dėlto nė viena šalis neužsiminė, kad yra priartėjusi prie kruviniausio po Antrojo pasaulinio karo konflikto Europoje pabaigos. Pranešta, kad derybos baigėsi gerokai prieš pietus ir buvo daug trumpesnės nei šešias valandas trukę susitikimai antradienį. Rusijos vyriausiasis derybininkas pareiškė, kad dviejų dienų trukmės derybos buvo sunkios, tačiau netrukus bus surengti nauji pokalbiai. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Kyjivas ir Maskva nesusitarė dėl pagrindinių klausimų, o pagrindinis derybininkas Rustemas Umerovas pažymėjo, jog buvo padaryta pažanga.