„Skirtingų nuomonių tikrai kiekvienas turime skirtingais klausimais. Kas akivaizdu ir aišku, kad buvo paskubėta, padaryta klaida, tai tą reikia konstatuoti ir tą konstatuoja tikrai daugelis. Man atrodo, kad reikia diskusijų, bet kartu nematau priežasčių, kodėl negalėtume nueiti šiuo keliu“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Ruginienė.
„Vertinant tai, kad kol kas kažkokios naudos, turint galvoje tai, kad turime būtent Taivaniečių atstovybę – bent jau finansiškai suskaičiuoti nelabai galime. Gal per anksti dar skaičiuojame. Manau, kad tikrai galime atidaryti diskusijas ir pažiūrėti, kas Lietuvai yra naudingiausia“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, reaguodamas į tokius pareiškimus šalies vadovas Gitanas Nausėda tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas.
Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, toks veiksmas, veikiausiai, neduotų realių rezultatų.
Savo ruožtu premjerė tikina, kad šia tema dar bus diskutuojama.
„Mes iškėlėme idėją ir toliau ją svarstysime“, – dėstė I. Ruginienė.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Eltai teigė, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus.
Kaip skelbta, I. Ruginienė praėjusią savaitę pareiškė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą.
Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.